&Scaron;i gamtinė teritorija su vaizdingais kalnų kra&scaron;tovaizdžiais, reljefo formomis, i&scaron;skirtinėmis faunos ir floros rū&scaron;imis yra pripažinta tikru turistų rojumi. Žygiui pasirenkama viena i&scaron; įdomiausių trąsų, Sucha Belos upės kanjonu. Keliaudami, tarp &scaron;imtamečių bukų ir eglių girių, paslaptingų daubų, stačių uolų, i&scaron;raižytų kriokliais, pasijusite patekę tarsi į kino filmą, kurių čia buvo filmuota de&scaron;imtimis... Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Slovakijos_Rojaus_nacionalinis_parkas" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

Slovakų rojus

Saugoma teritorija &nbsp;&scaron;iaurės Slovakijoje, rytinėje Pieninų kalnų dalyje, prie sienos su Lenkija. Mažiausias Slovakijoje nacionalinis parkas. Tačiau, gamta ypatinga. Neatsiejama &scaron;io gamtos kampelio grožio dalis yra Dunajeco upės kanjonas. Pasienio upė, skirianti Lenkiją ir Slovakiją, teka labai vaizdingomis vietovėmis, todėl mėgiama turistų. Ypač smagu čia keliauti autenti&scaron;kais Tatrų kra&scaron;to plaustais, su vietiniais vedliais - goraliais, kurie čia konkuruodami su lenkais stengiasi kuo įmantriau pasirodyti (nacionalinė apranga, paslaugumas, linksmi pok&scaron;tai, pasakojimai ir pan...). &nbsp;Po plaukimo plaustais Dunajeco upe, pietūs slovaki&scaron;kos virtuvės restorane &ndash; Pieninų chatoje. Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pienin%C5%B3_nacionalinis_parkas_(Slovakija)" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

Pieninų nacionalinis parkas

Pažintį su Slovakija tęsime keliaudami į karali&scaron;ką viduramžių miestą &ndash; Levočą. Unikalus miestelis, kuriame i&scaron;likęs nepakitęs miesto planas su renesansine XVIa. turgaus aik&scaron;te, pasipuo&scaron;usia rotu&scaron;e ir pirklių namais. Įžymybė &Scaron;v.Jokūbo bažnyčia, kurioje saugomas auk&scaron;čiausias gotikinis medinis altorius pasaulyje (~19m), sukurtas vietinio meistro Pauliaus XVIa pradžioje. &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; Levoča, Spi&scaron;o pilis ir susiję kultūros paminklai įtraukti į UNESCO. Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Levo%C4%8Da" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

Levoča

Po žygio pasisvečiuosime Tatranska Lomnica ir Stary Smokovec miesteliuose. Vietovė žinoma nuo XIIIa.pr. suklestėjo XIXa.pab. kai valstybė kalno papėdėje (850-890m auk&scaron;tyje) pradėjo kurti valstybinį kurortą bei statyti gydyklas. Miestelių augimą dar labiau paskatino 1970 m. Tatruose įvykęs pasaulio slidinėjimo čempionatas. &nbsp;&Scaron;iame Tatrų kalnų kurorte praleisime vieną &ndash; kitą valandėlę savo nuožiūra. Restoranai, barai, užeigos, vietiniai kalnieti&scaron;kų suvenyrų ar maisto prekeiviai čia tikrai neleis jums liūdėti. Verta pasinaudoti galimybe i&scaron; kalnų miestelio į Popradą grįžti traukiniu. Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Tatr%C5%B3_Lomnica" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

Tatranská Lomnica. Stary Smokovec

Žygį į gražiausias Auk&scaron;tųjų Tatrų vir&scaron;ukalnes pradedame keltuvu iki Skalnate Pleso vir&scaron;ukalnės (1751m.v.j.l.). Apeiname kalnų ežerą, observatoriją. Gėrėdamiesi įspūdingais Auk&scaron;tųjų Tatrų vaizdais, kylame auk&scaron;tyn pėsčiomis iki Veľk&aacute; Svi&scaron;ťovka vir&scaron;ukalnės (2038 m.v.j.l.). Norintys, keltuvu gali pakilti (esant geram orui) iki Lomniske &Scaron;tit vir&scaron;ukalnės (2633m.v.j.l.).

Aukštųjų Tatrų nacionalinis parkas (Skalnate Pleso ir Lomniske Štit)

Senovinis pilių kompleksas pastatytas XI-XIIa sandūroje, didžiausias tokio tipo pilių kompleksas Vidurio Europoje. XIIIa &scaron;ias teritorijas valdė vengrų karaliai, kurie nuolat tobulino ir plėtė gynybinių tvirtovių i&scaron; akmens kompleksus. Pilis ir &scaron;iais laikais pulsuoja gyvybe. Čia nuolat vyksta viduramžių &scaron;ventės, riterių turnyrai, senosios muzikos festivaliai, veikia senųjų amatų dirbtuvėlės... Viduramžių dvasią puikiai perteikia sutvarkytos ekspozicinės salės, kuriose gausu ginklų, &scaron;arvų, egzekucinės bei senosios buities įrangos... Nuo pilies apžvalgos aik&scaron;telės atsiveria nuostabi panorama.&nbsp; &Scaron;ioje pilyje ir jos prieigose kurti filmai: Drakono &scaron;irdis (Dragonheart 1996), Feniksas (Phoenix 1997), Liūtas žiemą (The Lion in Winter 2003), Paskutinis Legionas (The Last Legion 2006) ir kt. &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; &nbsp; Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Spi%C5%A1o_pilis" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

Spišo pilis

Belianska urvas &ndash; didžiausias kalnų stalaktitų urvas Tatrų nacionaliniame parke. Daugiau nei 3 kilometrų požemiai aukso ie&scaron;kotojus ir tyrinėtojus domino nuo XIXa. Nuo tų laikų ir įrengtas elekrinis ap&scaron;vietimas. &Scaron;iuo metu turistams įrengtas 1135 m takas, su 112 m auk&scaron;čių skirtumu. Stalaktitai, stalagnatai, požeminiai ežerėliai, karstinės ertmės ir tarpekliai suteikia nei&scaron;dildomą požemio karalystės įspūdį.

Belianska urvas

Po aktyvios dienos, kelionių ir žygių po kalnus, tikra atgaiva kūnui ir sielai - vandens procedūros. Maudynės terminio vandens pramogų parke. Kiekvieną dieną, visais metų laikais, bet kokiu oru čia galima atpalaiduoti savo kūną baseinuose su geoterminiu vandeniu (gręžiniai nuo 1742 m iki 2502 m gylio). Komplekse de&scaron;imt baseinų, i&scaron; kurių keturi skirti vaikams. Vandens temperatųra beseinuose svyruoja nuo 26&deg; C iki 38&deg; C. Norint suaktyvinti organizmo gyvybines funkcijas, galima tiesiog keisti baseinus su skirtinga vandens temperatūra... Komplekse jūsų paslaugoms įrengta SPA, baras ir restoranas&hellip;

Vrbov terminių vandenų baseinai

&bdquo;Zbojnicka koliba&ldquo; arba &ldquo;Plė&scaron;ikų užeiga&rdquo;&nbsp; - tradicinės Slovakijos virtuvės patiekalų restoranas Tatrų kaime. Tai vieta, kur profesionalūs darbuotojai &ndash; goraliai suteiks galimybę ne tik pasimėgauti maistu, bet ir pajusti tikrą kalnų plė&scaron;ikų siautėjimo dvasią. Būtent čia, sužinosite kas atsitinka turtingiesiems, kurie pasipuo&scaron;ę kaklarai&scaron;čiais apsilanko &scaron;ioje užeigoje. Gyvos muzikos fone, prie stalo čia tampi tarsi degustatoriumi: įvairiausi sūriai, mėsų rinkinukai, kalnieti&scaron;kos sriubos, kepti ant grill kar&scaron;ti patiekalai. Turėsite galimybę paragauti ne tik vietinio paveldo gėrimų, bet ir garsiosios legendinės liepsnojančios &ldquo;Tatrų arbatos&rdquo;. Tai tikras pavyzdys, kaip restorano savininkai puikiai demonstruoja, kad po alinančių kalnų žygių ir dienos i&scaron;krovų &ndash; būtina prisiminti ir skrandžio turizmą. Nuotraukos &scaron;altinis: <a href="https://www.zbojnickakoliba.eu/" target="_blank" rel="noopener">Wikipedia</a>

„Zbojnicka koliba“ arba “Plėšikų užeiga”

įvertintas Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos, įkurtas daugiau nei prie&scaron; 50 metų, siekiant apsaugoti mini ekosistemas ir nacionalinės svarbos biologines įvairoves. Žavesio teikia ir tai, kad kelias, vedantis &scaron;io parko kalnų &scaron;laitais, kadaise buvo uždraustas, juo galėjo važiuoti tik i&scaron;skirtiniai asmenys, gavus pačio &scaron;alies vadovo leidimą... 
<h1 style="margin: 0in; background: white;">Llogara Pass - Albanian Riviera Roads&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=shTwSQztURY">https://www.youtube.com/watch?v=shTwSQztURY</a></h1>
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Llogara_National_Park" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Llogara nacionalinis parkas

Vienas i&scaron; seniausių ir ekonomi&scaron;kai reik&scaron;mingiausių Albanijos miestų. Vienas didžiausių uostų&nbsp;(patenka į Adriatikos de&scaron;imtuką), turintis vieną didžiausių amfiteatrų Balkanuose&nbsp;(20 tūkst. žiūrovų)&nbsp;ir vienas didžiausių kurortų&nbsp;(apie 200 tūkst. gyv.). Kurortas modernėja ir sparčiai plečiasi, vie&scaron;bučių pasiūla, kaip ir paklausa nuolat auga. Miesto paplūdimys tęsiasi daugiaug nei 10 km, tad vietiniai verslininkai bando i&scaron;naudoti visas galimybes verslui pajūrio zonoje. Čia paslaugų bei vie&scaron;bučių kainos ir kokybės santykis yra geras, tačiau, čia dar nėra &ldquo;egzoti&scaron;koji&rdquo; Albanijos dalis. Verta keletą dienų atsipūsti, pajusti kurorto dvasią ir keliauti tolyn, į &scaron;alies pietinę dalį&hellip;
Duress: <a href="https://www.youtube.com/watch?v=UtWm9DS-SqE">https://www.youtube.com/watch?v=UtWm9DS-SqE</a>
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Duresis" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Duress

Pažintis su &scaron;alimi dažniausiai prasideda nuo sostinės. Tuo labiau, kad Albanijos sostinė Tirana yra besiorientuojantis į tikro europieti&scaron;ko miesto standartą, viliojantis turistus daugybe aik&scaron;čių, parkų, alėjų, muziejų ir kitų lankytytinų vietų. Pagal Albanijos standartus, tai gana, jaunas miestas, įkurtas tik 1614 m Suleimano Pa&scaron;os Barghini. Nepriklausomos valstybės sostine tapo tik 1920 m, po kongreso Liu&scaron;nės mieste. &Scaron;iuo metu miestas ir aplink esanti teritorija labai sparčiai plečiasi, pritraukiant milžini&scaron;kas užsienio investicijas. Nors pačiame mieste galima pamatyti daugybę kontrastų, tačiau, dominuoja didybė ir modernumas. 
 Tirana: <a href="https://www.youtube.com/watch?v=ZyaoNo6ao4g">https://www.youtube.com/watch?v=ZyaoNo6ao4g</a> <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Tirana" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Tirana

Vienas vaizdingiausių ir turtingiausią architektūrą i&scaron;laikiusių Albanijos miestų, i&scaron;sidėstęs kalnuotoje vietovėje, apie 300&nbsp;m vir&scaron; jūros lygio, de&scaron;iniajame&nbsp;<a title="Drinis" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Drinis">Drinio</a>&nbsp;upės krante, Gjerio kalno papėdėje. Ypač, gražūs vaizdai atsiveria nuo legendinės tvirtovės, kuri i&scaron;kilusi tūkstantį metrų vir&scaron; jūros lygio. Dominuoja akmeniniai namai su akmeniniais stogais, kurie po lietaus saulėje sužiba tarsi sidabriniai, todėl miestas dar tituluojamas &ldquo;Sidabrinių stogų miestu&rdquo;. Miesto centre yra didelis&nbsp;<a title="Osmanų imperija" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Osman%C5%B3_imperija">Osmanų imperijos</a>&nbsp;laikų&nbsp;<a title="Senamiestis" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Senamiestis">senamiestis</a>&nbsp;su jame vyraujančiais XVI&ndash;XIXa. 2-3 auk&scaron;tų akmeniniais namais (apie 200 - kultūros paminklai), turkų laikų&nbsp;<a title="Mečetė" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Me%C4%8Det%C4%97">mečetėmis</a>, XVIIa.&nbsp;<a title="Pirtis" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pirtis">pirtimis</a>, užeigomis, dviem XVIIIa. bažnyčiomis, rytieti&scaron;ku turgumi, XIIIa. įtvirtinimais&hellip; Komunistinės diktatūros laikais pastatyta pagal tipinius projektus suprojektuotų daugiabučių gyvenamųjų ir administracinių pastatų. Čia i&scaron;likęs namas, kuriame gimė diktatorius E.Hodža. Įdomus ir slaptasis bunkeris, kurį buvo įsirengęs savo saugumui tas pats diktatorius. Girokasteris dėl architektūrinio bei urbanistinio paveldo&nbsp;<a title="2005" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/2005">2005</a>&nbsp;m. yra įra&scaron;ytas į&nbsp;<a title="UNESCO" href="https://lt.wikipedia.org/wiki/UNESCO">UNESCO</a>. Albanijos valdžios sprendimu jam suteiktas miesto-muziejaus statusas.
<h1 style="margin: 0in; background: white;">Gjirokasteris&nbsp;&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=ZGFbG1mXpHU">https://www.youtube.com/watch?v=ZGFbG1mXpHU</a></h1>
&nbsp;
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Gjirokast%C3%ABr" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Gjirokaster

<h1 style="margin: 0in; text-align: justify; background: white;">&bdquo;Albanijos vizitinė kortelė&ldquo;&nbsp;&ndash; taip dažniausiai pristatomas senovinis Butrintas. Kiekvieną dieną Butrintą aplanko daugybė užsienio turistų. Nelikite abejingi ir Jūs! Ekskursijos metu susipažinsite su &scaron;iuo, dar Xa.pr.Kr. įkurtu miestu, patyrinėsite senovės graikų, romėnų, Bizantijos ir Venecijos statybų palikimą. Pamatysime amfiteatrą (III a), Romėni&scaron;kas maudyklas, viduramžių bažnyčias, Asklepijaus &scaron;ventyklos liekanas ir kitus įdomius pastatus. Pasivaik&scaron;čiosime eukaliptų alėja, užlipsime į kalvos vir&scaron;ūnę, kur aplankysime XVa. venecijiečių įkurtą tvirtovę. Nuo apžvalgos terasų pasigėrėsime panoraminiais vaizdais. Apsilankysime Butrinto muziejuje, kuriame saugoma daugybė senojo miesto eksponatų, atrastų įvairių archeologinių ekspedicijų metu.</h1>
<h1 style="margin: 0in; background: white;">Butrint&nbsp; &nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=XpBx16fr0Cc">https://www.youtube.com/watch?v=XpBx16fr0Cc</a></h1>
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Butrinto_nacionalinis_parkas" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis:Wikipedia</a>

Butrinto nacionalinis parkas (UNESCO)

Tai unikalus Bistrice upės &scaron;altinis - gamtos paminklas, kalnų mi&scaron;kų apsuptyje, vietovėje 152 m vir&scaron; jūros lygio. &nbsp;Manoma, kad ry&scaron;kiai žydras &scaron;altinio vanduo veržiasi net i&scaron; 70 m gylio, taip papildydamas požeminiais vandenimis krik&scaron;tolo skaidrumo upę&hellip; Dėl i&scaron;skirtinio kra&scaron;tovaizdžio &scaron;altinio prieigos traukia smalsuolius, todėl &scaron;i vietovė gausiai lankoma turistų. &nbsp;<a href="https://www.youtube.com/watch?v=ccMfyfZ7oRk">https://www.youtube.com/watch?v=ccMfyfZ7oRk</a>
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Blue_Eye,_Albania#/media/File:Albania_Blue_Eye.jpg" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Žydroji akis (The Blue Eye)

<span lang="LT" style="font-size: 9.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; color: #222222; mso-ansi-language: LT; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA;">Miestas vakarinėje Albanijos dalyje, antrasis pagal dydį ir svarbą &scaron;alies uostas, i&scaron;sidėstęs Adrijos jūros pakrantėje. Kurortas svarbus kaip turizmo, maisto, žvejybos, laivų remonto, ekonominės, socialinės ir kultūrinės veiklos centras. Apylinkėse gausu sodų, alyvmedžių giraičių, i&scaron;vystytas žemės ūkis ir sodininkystė. Prie&scaron;ais miestą - Karaburuno pusiasalis, nuo kurio tik 70 km iki Italijos. Būtent, čia yra siauriausia Adrijos jūros vieta - Ortranto sąsiauris, kuris užbaigia Adriatiką ir čia prasideda Jonija. I&scaron; Vlioros kursuoja reguliarūs keltai į Italijos Brindizio ir Oranto uostus. Pakrantėje įsikūrusi svarbiausia Albanijos jūrų laivyno bazė.
<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; color: #432003; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-font-weight: bold;">Vlora kurortas:<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-font-weight: bold;">&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=gkozDV5Cv_s">https://www.youtube.com/watch?v=gkozDV5Cv_s</a>
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vlior%C4%97" target="_blank" rel="noopener"><span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-font-weight: bold;">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Vliora

<h1 style="margin: 0in; text-align: justify; background: white;">Keliaujant i&scaron; &scaron;iaurinės Albanijos dalies į pietus verta pravažiuoti vienu įspūdingiausių Albanijos rivjeros keliu. Tai Jonijos jūros pakrantė, pietvakarių Albanijoje, Keraunijos kalnų papėdėje, besidriekianti nuo Llogaros perėjos iki Sarandos ir Ksamilio kurortų, daugiau nei 450 km. Albanijos Rivjera yra svarbi poilsinė, turistinė Albanijos sritis. Kra&scaron;tas pasižymi ne tik smėlio paplūdimiais, žydravandene jūra, bet ir vaizdingomis kalnų pa&scaron;laitėmis, ten ve&scaron;inčiais pu&scaron;ynais, vaismedžių bei alyvmedžių giraitėmis, taip pat tarpekliais, upių slėniais, urvais. I&scaron;likę daug tradicinės architektūros kaimų ir miestelių su stačiatikių bažnyčiomis, pilimis. &Scaron;iaurinė pakrantės dalis patenka į Logaros nacionalinį parką, pietinė &ndash; į Butrinto nacionalinį parką, Karaburno pusiasalis ir Sazanio sala &ndash; į Karaburuno-Sazanio nacionalinį jūrinį parką. </h1>
<h1 style="text-align: justify; margin: 0in 0in 0in -5.1pt;">Dh&euml;rmi&nbsp;&nbsp;&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=ctiUuwzlWyo">https://www.youtube.com/watch?v=ctiUuwzlWyo</a>&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;</h1>
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Albanijos_Rivjera" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Albanijos rivjera

Vienas sparčiausiai besiplečiančių Albanijos kurortinių miestų. Per &scaron;imtmetį vietovė i&scaron;augo nuo mažo žvejų miestelio su &scaron;imtu gyventojų iki 50-ies tūkstančių gyventojų, o vasaros sezono metu &scaron;is skaičius min dvigubėja. Be turizmo ir žvejybos, miestas svarbus savo ekonominiais i&scaron;tekliais, didžiuojasi moderniu kruizinių laivų terminalu, jau parengtas projektas antrojo Albanijos oro uosto statybai. Dėl geros geografinės padėties Saranda dar pristatoma kaip &ldquo;Pietiniai Albanijos vartai&rdquo;. Kurortas vos keletas jūrmylių nuo Graikijos Korfu salos, netoli ir jūrinė Italijos siena. Gamta &scaron;iai vietovei ne&scaron;yk&scaron;ti grožio ir gero oro &ndash; saulė čia lepina apie tris &scaron;imtus dienų per metus. Turizmo sezonas čia aktyvus nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos. 
<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; color: #432003; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA;">Saranda:&nbsp;&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=63hrTTCSNI4">https://www.youtube.com/watch?v=63hrTTCSNI4</a>
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Sarand%C3%AB" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Saranda

&ldquo;Baltasis tūkstančio langų miestas&rdquo; &ndash; unikalios architektūros miestas, įsikūręs prie Osumi upės, Tomori kalnų papėdėje. Namai i&scaron;sidėstę kalno &scaron;laite su daugybe langų, dėl kurių atsiranda erdvumo ir &scaron;vie&scaron;os pojūtis. Tai vienas gražiausių ir turtingiausią osmanų architektūrą bei urbanistinį paveldą i&scaron;laikiusių Albanijos miestų. (UNESCO - 2008m).
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Beratis" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Beratas

Organizuota i&scaron;vyka į Albani&scaron;ką vakaronę, kuri vyksta viduramžių tvirtovėje. Lekuresi pilis statyta XVIa.pr. vadovaujant sultonui Suleimanui Didžiąjam, ant strategi&scaron;kai svarbios kalvos (900 m vir&scaron; jūros lygio). Nuo pilies terasų kaip ant delno atsiveria Sarandos miesto panorama, Jonijos jūros toliai, matosi keletas Graikijos salų (Korfu, Ereikousa), Butrinto ežeras, tolumoje Ksamil kurortas... &Scaron;ioje unikalioje vietoje gera sutikti ne tik saulėlydį, bet ir smagiai pasilinsminti Albani&scaron;koje vakaronėje. Gausus būrys muzikantų ir daininikų mus nukels į tikrą albani&scaron;ką kalnų gyventojų dvasią, romanti&scaron;kai klausysimės, kartu dainuosime bei &scaron;oksime, gurmani&scaron;kai įvertindami vietinės virtuvės gėrimų ir maisto privalumus...&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp;&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=dZb9Iqb8OQY">https://www.youtube.com/watch?v=dZb9Iqb8OQY</a> <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/L%C3%ABkur%C3%ABsi_Castle" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Albaniška vakaronė (Lekuresi pilis)

(gr. Kerkyra) sala. Tai antra pagal dydį Jonijos sala, labai tampriai sisijusi su Graikijos istorija ir mitologija. Pagrindinis miestas &ndash; Kerkyra, prie kurio kūrimo prisidėjo ne tik graikai, bet ir romėnai, bizantiečiai, venecijiečiai, anglai, prancūzai. Dvi galingos pakrantės tvirtovės, didingi istorijos bei archeologijos muziejai, stiprios dvasios stačiatikių &scaron;ventovės, i&scaron;skirtinė architektūra, siaurutės gatvelės, vietinių prekeivių turgeliai, barai bei restoranai perpildyti vietinio paveldo gėrimų ir maisto &ndash; laukia nuotykių beie&scaron;kančių turistų&hellip; Lankantis saloje verta aplankyti romanti&scaron;kuosius Austrijos imperatorienės Sisi rūmus (Achilion palace). Dar vienas Korfu&ndash;Pontikonisi simbolis &ndash; maža, vaizdinga, legendomis apipinta salelė su senuoju Pantokrator vienuolynu, Kanoni vietovėje. Nuo apžvalgos aik&scaron;telių galima gėrėtis ne tik Kanoni panoramomis, bet ir stebėti, kaip unikaliuoju Korfu oro uosto taku leidžiasi ir kyla lėktuvai&hellip;
<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; color: #432003; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA;">Korfu:&nbsp; <a href="https://www.youtube.com/watch?v=xN_iBkWMFfI">https://www.youtube.com/watch?v=xN_iBkWMFfI</a>
&nbsp;
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Corfu" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Korfu

&bdquo;- Ar girdėjai, kad albanai turi savo Maldyvus?&ldquo;. Pietinėje Albanijos dalyje dirbtinai sukurtas paplūdimių kompleksas. Prie&scaron; de&scaron;imtmetį vietinė valdžia ėmėsi griežtų priemonių užkirsti kelią nelegalioms styboms pajūrio zonoje, kur po kelerių metų rezultatas buvo akivaizdus. Architektūrinis, urbanistinis ir poilsinis miestelio projektas įtvirtintas su perspektyva. Čia puikiai įrengti smėlio paplūdimiai, daugybė pramogų ir atrakcijų, organizuojami pasiplaukiojimai tarp salų, barai ir restoranai siūlo vietinio paveldo gėrybes. &Scaron;i vieta labai mėgstama tiek turistų tiek vietinių gyventojų ir vadinama &bdquo;Albanijos Maldyvais&ldquo;. Vieta pasirinkta neatsitiktinai &ndash; iki Graikijos (Korfu salos) 6 jūrmylios, &scaron;ioje Jonijos pakrantėje gausu įlankėlių, i&scaron;ky&scaron;ulių, netoli kranto puikuojasi keturios salelės. &Scaron;iuo metu Ksamil kurortas - viena sparčiausiai besiplečiančių turistinių vietovių prie Jonijos pakrantės Albanijoje.&nbsp; 
<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; color: #432003; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-font-weight: bold;">Ksamil :<span style="font-size: 8.0pt; font-family: 'Times New Roman',serif; mso-fareast-font-family: 'Times New Roman'; mso-ansi-language: EN-US; mso-fareast-language: EN-US; mso-bidi-language: AR-SA; mso-bidi-font-weight: bold;"> <a href="https://www.youtube.com/watch?v=tMYguj9iAC4&amp;t=19s">https://www.youtube.com/watch?v=tMYguj9iAC4&amp;t=19s</a>
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Ksamil" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Ksamil

1. Krupovki alėja. Pagrindinė ir centrinė Zakopanės gatvė, besitęsianti 950 m. Čia rasite visko: parduotuvės, barai, restoranai, muziejai, turgeliai - viskas jūsų paslaugoms. Žinoma, netrūksta ir turistų, todėl kainos visada čia auk&scaron;tumoje.
&nbsp;
2. Gubalovka. Verta pasikelti keltuvu į Gubaluvkos vir&scaron;ukalnę, pasigėrėti Tatrų, Gorcų, Pieninų ir Beskidų kalnų peizažais. Pakilsite traukinuku-keltuvu, pajusite vaizdų malonumą, pasivaik&scaron;čiosite kalno vir&scaron;umi apie 1120 m auk&scaron;tyje, galėsite atsipūsti bare. &Scaron;i i&scaron;vyka užtruks 1-2 val.
&nbsp;
3. Kasprovo vir&scaron;ukalnė. Norint pajusti tikrą kalnų dvasią, reikia rinktis trąsą į Kasprovo vir&scaron;ukalnę (1987m auk&scaron;tis vir&scaron; jūros lygio). Kilsite keltuvais, gėrėsitės i&scaron; pauk&scaron;čio skrydžio kalnų vaizdais, atliksite kalnų žygį vakarinių Tatrų vir&scaron;ukalnėmis. &Scaron;ią i&scaron;vyką planuokite nuo ryto ir skirkite ne mažiau pusdienį, o esant galimybei ir visą dieną. Pasistenkite pasiruo&scaron;ti: atitinkama apranga, žygio batai, vanduo, maistas, mobilus telefonas ir pan.
&nbsp;
4. Tatrų muziejus. Viskas, kas susiję su Zakopanės įkūrimu ir gyvavimu labai vertinama vietinių gyventojų. Būtent, tai ir perteikiama Zakopanės Tatrų muziejuje.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Zakopan%C4%97" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>
&nbsp;
5. Zakopani&scaron;ka architektūra. Tik atvykę į Zakopanės kra&scaron;tą, jūs atkreipsite dėmesį, kad čia vyrauja savoti&scaron;kas architektūros stilius. Rąstiniai namai, smailiais stogais, besitęsiančiais per keletą auk&scaron;tų, langai suskirstyti į daugybę mažų langelių, stogeliai vir&scaron; langų ir verandos, didingi akmeniniai pamatai sulig pirmu auk&scaron;tu. Pasirodo, &scaron;is kalnų eglės formos vyraujantis stilius sukurtas i&scaron; Lietuvos kilusio architekto Stanislavo Vitkievičiaus ir vėliau tobulintas jo sūnaus.
&nbsp;
6. Zakopanės sakralinis paveldas. Besidomint sakraline lenki&scaron;kąja Tatrų tema, aplankykite zakopani&scaron;ko stiliaus Dievo Motinos vienuolyno bažnyčią ir Kristaus kančių kelio stoteles su &Scaron;v. koplyčia Popiežiui Jonui Pauliui II. Bažnyčia statyta i&scaron; aukų, surinktų po pasikėsinimo į Popiežių Joną Paulių II, kuris ne tik i&scaron;gyveno, bet ir 1997m apsilankė Zakopanės kra&scaron;te. Tai pat įdomu užeiti į Senąją bažnytėlę, suręstą XIXa. viduryje, bei apžiūrėti senąsias kapinaites.
&nbsp;
7. Turgeliai. &Scaron;io Tatrų kra&scaron;to neina įsivaizduoti be vietinių prekeivių, kurie susibūrę turgeliuose, mugėse ar tiesiog gatvėse siūlo turistams savo sukurtas gėrybes. Būtent čia, kra&scaron;tą garsinantys brinzos sūriai i&scaron; avių, ožkų, karvių pieno, medžio drožiniai, mezginiai, kalių gaminiai, konservuotos mi&scaron;ko gėrybės bei gausybė suvenyrų. Krupovki alėjos pabaigoje - jūsų paslaugoms stilingi kra&scaron;to turgeliai, kur visa tai galėsite įsigyti.
&nbsp;
8. Didysis tramplinas. Susipažinkite su lenkų žiemos sporto pasididžiavimu - Didžiuoju &scaron;uolių su slidėmis tramplino kompleksu. Wielka Krokiew (lenk.k.) tramplinas atidarytas 1925 m., o 1929 m. čia buvo pirmą kartą surengtas pasaulio &scaron;iaurieti&scaron;ko slidinėjimo čempionatas. Pasaulio čempionatas čia rengtas dar 1939 m. ir 1962 m. O, 1997 m. Jonas Paulius II komplekse surengė masines mi&scaron;ias. Zakopanės tramplinas yra reguliarus pasaulio taurės etapų rengėjas. Žinomas dėl didelio žiūrovų skaičiaus, daugiausiai įtakoto Lenkijos &scaron;uolininko Adam Małysz sėkmės.
&nbsp;
9. Aqua Parkas. Po įvairių pramogų, kelionių, žygių po kalnus tikra atgaiva praleisti keletą valandėlių vandens paramogų parke. Turėkite žinioje, kad &scaron;is parkas bendradarbiauja su daugeliu vie&scaron;bučių bei nakvynės namų. Todėl, apsgyvenus Zakopanėje, galima tikėtis įvairių nuolaidų ir akcijų maudynėms.
&nbsp;
10. Maistas. Pabuvoti Zakopanėje ir neparagauti vietinio maisto, būtų nedovanotina. Čia viskas paruo&scaron;ta smalsiam turistui: nuo prabangaus restorano su steikais ir prabangiais gėrimais iki gatvės kepėjo su tro&scaron;kiniais, de&scaron;relėmis ir kar&scaron;tu vynu. Rinkitės visada viduriuką: tradicinės česnakinė arba kvasnica sriubos, ant žarijų keptas upėtakis, kiaulės karkutė ar karbonadas su brinza, visa tai užgeriant gira, Vatra alučiu arba kadaginės taurele - tikra atgaiva kiekvienam maisto gurmanui...
&nbsp;
11. Pasivažinėjimais arkliais. Tarsi taksi, tik su Tatrų kar&scaron;to dvasia. Vietiniai vežėjai būtinai su tautiniais rūbais, vežimai, bričkos ar rogės papuo&scaron;ta - tik pinigus mokėk ir pirmyn. Kartais verta, po aktyvios dienos leisti sau ar su gera kompanija pasivažinėti ar tiesiog, sočiai pasivai&scaron;inus sugrįžti į nakvynės vietą.

ZAKOPANĖ - 11 ATRAKCIJŲ TURISTAMS

Zakopanė. Kalnų miestelis, teturintis vos tris de&scaron;imtis tūkstančių gyventojų, nuo XIXa. tituluojamas kaip Lenkijos žiemos sostinė. Tiek žiemą, tiek vasarą čia yra ką veikti turistams. &Scaron;iame Tatrų kalnų masyvo apsuptame slėnyje, persipynę gamtos puoselėjimo ir etno tradicijos puikiai patenkina kiekvieno atvykstančiojo tro&scaron;kimus... O, kra&scaron;tą garsinantys sūriai i&scaron; avių pieno, tradicinė grybų sriuba ar &rdquo;kvasnica&rdquo; - tikra atgaiva maisto gurmanams...
Ekskursija po unikalaus Zakopani&scaron;ko stiliaus architektūros miestelį. Garsioji Krupovki alėja su savo kra&scaron;to tradicinės virtuvės restoranais bei turgeliais, Dievo Motinos bažnyčia, &Scaron;v. Popiežiaus Jono Pauliaus II koplyčia, Didysis &scaron;uolių su slidėmis tramplyno kompleksas, Tatrų kra&scaron;to muziejus. Pasikelsime keltuvu į Gubalovkos vir&scaron;ukalnę, esančią daugiau nei kilometro auk&scaron;tyje. Pasižvalgysime į Auk&scaron;tųjų Tatrų vir&scaron;ukalnes ir kaip ant delno esantį Zakopanės miestelį. Laisvo laiko metu galėsite i&scaron;bandyti goralių virtuvės ypatumus, apsipirkti turgeliuose, pasigrožėti Zakopanės gatvelėmis ir pastatais. Įspūdį stiprina vietinių gyventojai, kurie ne tik puikiai reprezentuoja savo kra&scaron;tą ne&scaron;iodami goralių tautinius rūbus, bet ir siūlydami įvairias etnokultūrines paslaugas (pvz. pasivažinėjimą Zakopani&scaron;kąja bričkele, įvairiausių tradicinių patiekalų ir gėrimų degustacijas...).
&nbsp;
<a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Zakopane" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Zakopanė

&bdquo;Morskie oko&ldquo; (&bdquo;Jūros akis&ldquo;) pavadinimas kilo i&scaron; senos legendos, kurioje pasakojama apie paslaptingus požemius ir urvus, kurie jungė ežerą su jūra. Tačiau, tai toli gražu, ne vienintelė Llgenda
Didžiausias ežeras Tatrų kalnuose 1395 m auk&scaron;tyje Rybi Potoko slėnyje. Prie ežero ant kalvos yra viena seniausių Tatrų kalnuose turistų tobelė (pavadinta Stanislovo Sta&scaron;ico vardu). Čia gali apsistoti alpinistai, turistai, keliautojai, planuojantys aplankyti ežerą supančias vir&scaron;ukalnes, kurios stūkso apaugę kedrų ir eglių sąžalynais, suraižytais &scaron;niok&scaron;čių upių ir krioklių...
Žygis Morske oko trąsa*. Pažintį su Lenkijos Tatrų nacionaliniu parku verta pradėti pažintimi nuo Morskie oko ežero. Arklių traukiami vežimai su grupele turistų jus užve&scaron; auk&scaron;tyn iki ežero prieigų (apie 1h 30min). Galima keliauti pėsčiomis (apie 8 km &ndash; 2h30min). Nuo ežero pradžios, turistams įrengtu taku, galima tęsti žygį, kurio metu apeisime didžiausią Tatrų kalnų ežerą, 1400 m auk&scaron;tyje vir&scaron; jūros lygio. Norintiems daugiau emocijų ir stipresnio žygio &ndash; pasikėlimas pėčsčiomis iki Juodojo ežero (1580 m vir&scaron; jūros lygio). Unikali ežero geologija, augmenija ir supančių kalnų &scaron;e&scaron;ėliai suteikia tamsų atspalvį, kuris atspindi jo pavadinimą. &Scaron;is ežeras įsispraudęs tarp Tatrų uolėtų vir&scaron;ukalnių, tikrai kuria įspūdingą aplinką, o nuo apžvalgos terasų atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai...Už Juodojo ežero prasideda sudėtingesnė trąsa, kuri veda į Rysy vir&scaron;ukalnę (2499 m.v.j.l.). Tai auk&scaron;čiausias kalnas Tatruose, kur galima kopti turistams be specialaus gido palydos. Truputį lengvesnė trąsa nuo Juodojo ežero (Czarny staw) yra į Chlopek vir&scaron;ukalnę (2340m.). Bet vaizdų ir emocijų nepamir&scaron;ite ilgam .
Tai pat, dieną galima planuoti keliaujant &bdquo;5 ežerų&ldquo; trąsa.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Morske_Okas" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

„Morskie oko“

Krokuva. Vienas didžiausių Lenkijos miestų, daugiau nei pusę amžiaus buvo &scaron;ios &scaron;alies sostine, &scaron;iuo metu tituluojama Mažosios Lenkijos sostinė. Apžvalginė ekskursija po Krokuvos senamiestį: J.Mateikos aik&scaron;tė su paminklu Žalgirio mū&scaron;iui atminti, Barbakanas (artilerijos bastionas), &Scaron;v. Floriono vartai, Krokuvos turgaus aik&scaron;tė, Sukenicai (senovinė prekyvietė), Požeminis Krokuvos istorijos muziejus, &Scaron;v.Marijos bazilika, &Scaron;v. Vaitiekaus bažnyčia, Rotu&scaron;ės laikrodžio bok&scaron;tas, didingas monumentas A.Mickevičiui, Krokuvos universiteto kiemeliai... Karali&scaron;kuoju traktu, kuriame puikiai pajusite didingo senamiesčio dvasią ir prabangą, keliausime iki legendinės Vavelio kalvos, ant kurios puikuojasi didingas pilies kompleksas su katedra. Krokuvos senamiestis su Vaveliu saugomas UNESCO.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Krokuva" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Krokuva

Kosčiolisko perėja. Tai antra pagal dydį kalnų perėja Lenki&scaron;koje Tatrų dalyje (ilgis apie 9km). Keliausime keliu, kuris tarsi proskyna skiria kalnus, tankiai apaugusius ve&scaron;liu mi&scaron;ku, supančiotu upeliais ir tarpekliais.
&Scaron;ioje trąsoje puiki proga susipažinti su kalnų urvais, kurie dar nėra pritaikyti komercijai. Jie užsislėpę atokiau auk&scaron;tai kalnuose, o jų lankymas dar labiau sustiprina kalnų paslaptingumo žavesį.
Žygio metu susipažinsime su &scaron;iais turizmo objektais: &Scaron;altasis urvas (Mrozna cave)- ypač, įdomus(500m ilgio); Drakono duobė (Smocza jama cave); Krokuvos tarpeklis (Krakow ravine); Mylna urvas (Mylna cave); Raptavicka urvas (Raptawicka cave); Oblazkova urvas (Oblazkowa cave). <a href="https://en.wikipedia.org/wiki/Ko%C5%9Bcieliska_Valley" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Kosčiolisko perėja (Kościeliska Valley)

Nida. Didžiausias Neringos kurortas, kasmet sulaukiantis 200-300 tūkst. turistų. &Scaron;į kra&scaron;tą labai mėgsta vokiečiai, matyt tai įgalioja &scaron;imtametė
praeitis, kuomet vietovė priklausė voki&scaron;kąjai Prūsijai. Nidos istorijoje atsispindi visos Kur&scaron;ių nerijos praeitis. Žvejų kaimelis minimas jau
XIVa.pab. kryžiuočių kronikose. Tai ne pirmoji vieta, kur dabar įsikūręs miestas. Vietiniai kur&scaron;iai traukdamiesi nuo užpustymų ne vieną sykį
kilnojo savo namus, kol pagaliau atrado ramybę. Kovai su smėlio audrų nuostoliais buvo pasitelkta žmonių vienybė, atkaklumas, net senolių
i&scaron;mintis. Sunkaus ir alinančio darbo dėka smėlynai buvo užsodinti medžiais ir krūmais, kopų &scaron;laitai sutvirtinti apsauginėmis tvoromis. Taip sena
gyvenvietė, priėmusi kitų užpustytų kaimų pabėgėlius, tapusi populiaria ir mėgstama vietove.
&nbsp;
&nbsp;
&Scaron;iandien Nida&nbsp;&ndash; užmario kultūros centras, turistus žavinti savo senomis žvejų sodybomis, jaukiais kiemeliais, gražia marių pakrante, pajūriu,
puikiais dviračių takais, prižiūrimais pu&scaron;ynais ir ramybe. Ekskursijos metu sužinosite kur atostogaudavo vienas žymiasių XXa. vokiečių ra&scaron;tojų &ndash;
Tomas Manas, ką rei&scaron;kia vėtrungių spalvos ir simboliai, kuo unikalūs kur&scaron;ių kapai, kokią naudą žmonėms davė gintaras... Vaik&scaron;čiodami krantine
prisiminsime V.Kernagį ir garsūjį Nidos festivalio &scaron;ūkį &bdquo;Benai plaukiam į Nidą!&ldquo;, pasigėrėsime uoste prisi&scaron;vartavusiais laivais ir jachtomis.
Aplankysime senąjį Nidos kvartalą, žymų žvejų etnografiniais namais &ndash; kultūros ir paveldo vertybėmis... O, koks kurortas, be restoranų, barų,
užeigų su sviežiai rūkyta žuvimi ir &scaron;urmuliuojančių smalsių turistų...

Nida

Vavelio pilies kompleksas*. Ekskursija į Vavelio karalių rūmus, kuriuose &scaron;imtmečius rezidavo Lietuvos-Lenkijos valdovai, palikę nei&scaron;blunkančių istorijos ir architektūros pėdsakų. Legendinėje Vavelio katedroje krik&scaron;tytas Jogaila, čia įvyko Jadvygos - Jogailos vestuvės, čia buvo karūnuojami karaliai, čia amžino poilsio atgulė didingi Europos žmonės (Jogaila, Jadvyga, Ž.Senasis, Ž.Augustas, S.Batoras, J.Sobieskis, A.Mickevičiaus...).
Viena žymiausių ir i&scaron;skirtiniausių yra Žygimanto koplyčia, dengta auksiniu kupolu. Tai gryniausias Renesanso architektūros pavyzdys. Pasikelsime į Žygimanto varpinę, kur turėsime galimybę prisiliesti prie legendinio, garsiausio Lenkijoje Žygimanto varpo, ne&scaron;ančio sėkmę.
&nbsp;
<a href="lt.wikipedia.org/wiki/Vavelis#/media/Vaizdas:Vavelis.jpg" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

“Vavelis”

Naglių gamtinis rezervatas*. Vienas įspūdingiausių gamtinių objektų Kur&scaron;ių nerijoje. Rezervatas užimantis 1669 ha plotą ir besitęsiantis net 8 km,
skirtas i&scaron;saugoti unikalų pajūrio ir pamario palvės bei kupstynės kompleksą, senuosius atpustomus dirvožemius ir senųjų kopų liekanas, Lietuvos
Raudonosios knygos ir kitų retųjų augalų augimvietes. Pasivaik&scaron;čiojimas Naglių rezervato pažintiniu taku privers susimąstyti apie žmoijos ir
gamtos stihijų amžiną kovą. Būten čia, XVIII-XIXa. buvo užpustyti net keturi kaimai ir dvejos kapinaitės. Nuo Negyvųjų kopų vir&scaron;utinių terasų
atsiveria fantasti&scaron;kos panoramos į Kur&scaron;ių marių tolius, o prie&scaron;ingoje pusėje &ndash; į jūros platybes. Kopos &ldquo;vaik&scaron;to&rdquo; ir dabar, todėl čia draudžiama bet
kokia žmogaus veikla, nuolat vykdomi moksliniai stebėjimai.
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Nagliai" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Naglių gamtinis rezervatas

Smiltynė. &Scaron;iauriausioje Kur&scaron;ių nerijos dalyje esanti Klaipėdos miesto dalis. Tai
pirmasis kurortas persikėlus tiek Senąja, tiek Naująja perkėlomis. Žmones vilioja
auksinio smėlio kopos ir puikūs paplūdimiai bei i&scaron;skirtinė gamta. Nuo Smiltynės
prasideda Neringos kelias ir dviračių takas. &Scaron;i Klaipėdos dalis garsėja Lietuvos jūrų
muziejumi ir delfinariumu, pritraukiančiu minias jaunųjų keliautojų... Karo istorijos
nuotykių ie&scaron;kotojai čia atranda gynybinių bunkerių menančių kovų laikus.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Smiltyn%C4%97" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Smiltynė

Pilkųjų garnių ir kormoranų kolonija. Viena didžiausių &scaron;ių pauk&scaron;čių kolonijų Europoje, įsikūrusi Juodkrantės sengirėje, Garnių kalne.
Kormoranų populiacija vertinama nevienareik&scaron;miai: vieni teigia, kad jie daro didžiulę žalą, kiti &ndash; kad jų gyvavimas mi&scaron;ko struktūroje yra
neatsiejama gamtos dalis ir kad jie tik &ldquo;atpirkimo kormoranai&rdquo;. Kolkas &scaron;ie pauk&scaron;čiai lieka nesuprasti, o daugiausia nemylimi. Kaip ten bebūtų,
tačiau Pasaulį sužavėjęs lietuvi&scaron;kas filmas &ldquo;Rūg&scaron;tus mi&scaron;kas&rdquo; buvo kuriamas &scaron;iose vietovėse. Visa tai, verta pačiam pamatyti, įvertinti ir suprasti.
&nbsp;
<a href="https://www.priejuros.lt/lt/pramoga/garniu-ir-kormoranu-kolonija/" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Priejuros.lt</a>

Pilkųjų garnių ir kormoranų kolonija

Tai viena mėgstamiausių turistų atrakcijų &ndash; pasikėlimas funikulieriumi į Gubaluvkos kalną.
I&scaron; Zakopanės į Gubaluvką veda funikulierius (įkurtas 1938 m., modernizuotas 2001m.), kurio ilgis yra 1 300 m, o auk&scaron;čio skirtumas apie 300 m. Gubaluvkos auk&scaron;tis 1 123 m. vir&scaron; jūros lygio.
Nuo čia atsiveria įspūdingos panoramos į Auk&scaron;tųjų Tatrų vir&scaron;ukalnes. Būtent, čia apžsižvalgius ir supranti, kodėl Zakopanė kartais vadinama miestu dauboje (nors pats miestelis i&scaron;sidėstęs 800-900 m. auk&scaron;tyje vir&scaron; jūros lygio), nes aplinkui ją supa vir&scaron;ukalės siekiančios beveik du kilometrus&hellip;
Nuo jos kalnagūbrio atsiveria visų Lenkijos Tatrų ir Zakopanės , taip pat Podhale , Pieniny , Gorce ir Beskid Żywiecki bei jų Slovakijos dalies panorama.
I&scaron; Gubał&oacute;wka yra pėsčiųjų popiežiaus takas į Butorowy Wierch 1160 m, i&scaron; kurio keltuvu galite pakilti į Kościelisko .
Gubaluvka &ndash; pailga kalva Gubalovskių papėdėje (Gubaluvkos kalnagūbris). Auk&scaron;tis svyruoja nuo 1120 m rytinėje dalyje iki 1129 m vakarinėje dalyje. I&scaron; &scaron;iaurės jis &scaron;velniai leidžiasi link tokių kaimų kaip Ząb, Suche, Nowe Bystre, Dzianisz. Nuo kalnagūbrio į pietus atsiveria nuostabus vaizdas į Zakopanę ir dalį Tatrų kalnų, įskaitant: Czerwone Wierchy, Giewont, Kasprowy Wierch, Świnica, Koszysta ir Bielskie Tatrų fragmentą. Vakarinėje Gubaluvkos kaimynystėje yra Butorowy Wierch .
&nbsp;
Pavadinimas Gubał&oacute;wka kilęs i&scaron; ten esančios Gubał&oacute;wkos proskynos , kuri savo ruožtu kilusi i&scaron; pavardės Gubała (Istorija siekia 1692m.).
&nbsp;
&Scaron;altuoju metų laikotarpiu Gubaluvka patraukli savo slidinėjimo, o ypač snieglenčių trąsomis ir kalneliais. Vasarą čia veikia &ldquo;vasaros rogučių&rdquo; trąsa.
&nbsp;
<a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/Guba%C5%82%C3%B3wka" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

GUBAŁÓWKA

Kasprowy Wierch&ldquo; įsikūręs pagrindiniame Tatrų kalnų gūbtyje, taip pat įsikūręs Lenkijos ir Slovakijos pasienyje . Auk&scaron;čiausio lygio susitikime vyrauja trys pagrindiniai slėniai : Bystra slėnis ir Sucha Woda Gąsienicowa slėnis Lenkijos pusėje ir Cicha slėnis Slovakijos pusėje.
Pradinė Kasprowy Wierch funikulieriaus stotis yra Kuznice. Kelionė keltuvu į Kasprowy kalną (1987 m vir&scaron; jūros lygio) trunka apie 15 min ir vyksta dviem etapais, pereinant į Myślenickie Turnie stotelę (1325 m vir&scaron; jūros lygio).
&nbsp;
Pasiekus pačią kalno vir&scaron;ūnę, jus pasitiks vaizdai į Lenkijos Auk&scaron;tųjų Tatrų kalnų vir&scaron;ūnes ir visą Podhalės regioną. Rekomenduojame užkopti į meteorologijos observatoriją, kuri i&scaron; tikrųjų yra auk&scaron;čiausioje vietoje pastatytas pastatas Lenkijoje.
Žavesio teikia tai, kad keliaujant Kasprowy wierch ketera vienoje pusėje yra Lenkija, o kitoje - Slovakija.
Nuo vir&scaron;ukalnės prasideda daugybė pesčiųjų takų (nuo lengvų iki sudėtingiausių). Tačiau, visus &scaron;iuos žygius būtina planuoti ir atitinkamai jiems pasiruo&scaron;ti...
&nbsp;
Pasikelti į Kasprowy wierch vir&scaron;ukalnę įdomu bet kuriuo metų laiku. Tik labai reikia stebėti orus... <a href="https://pl.wikipedia.org/wiki/Kasprowy_Wierch" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Kasprowy Wierch

Preila. Gyvenvietė prie Kur&scaron;ių marių, Preilos įlankos. Pagrindinė gatvė &ndash; senasis pa&scaron;to
kelias, kuris byloja apie senąją gyvenvietės reik&scaron;mę. Eina Neringos dviračių takas.
Geografinė padėtis lėmė, kad kurortą supa auk&scaron;ti kopagūbriai: Preilos (53m), Karvaičių
(59), Vecekrugo (67m &ndash; auk&scaron;čiausias Neringoje). Preila ramus, tarsi uždaras kurortas.
Daugelis namų įrengti ir sutvarkyti nuomai atvykstantiems poilsiautojams, kurių gausu ne
tik i&scaron; Lietuvos. Bene, labiausiai kurortas &bdquo;i&scaron;garsėjo&ldquo; dėl Preilos botelių, kur i&scaron; pradžių buvo
duotas leidimas statyboms, o pastačius, teismas įpareigojo visą kompleksą nugriauti ir
ginčai vyksta iki &scaron;ių dienų.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Preila" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Preila

Juodkrantė. Antra pagal dydį (po Nidos) gyvenvietė Neringoje. Dėl savo i&scaron;skirtinės
architektūros bei gyvenvietės i&scaron;planavimo pripažinta Istoriniu-urbanistiniu draustiniu.
I&scaron;likę XIXa.pab.-XXa.pr. statytų poilsio vilų, gyvenamųjų namų, pamario žvejų
sodybų. Prie Kur&scaron;ių marių yra uostas, jachtų prieplauka. Turistus žavi ramybė, puikus
oras, gražiai sutvarkyta krantinė. Ie&scaron;kantiems atrakcijų siūloma pasivaik&scaron;čioti Raganų
kalno, Dendrologiniu ar Gintaro įlankos pažintiniais takais...
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Juodkrant%C4%97" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Juodkrantė

Parnidžio pažintinis takas. Pažintį su Parnidžio kra&scaron;tovaizdžio draustiniu verta pradėti i&scaron; Nidos miestelio, nuo senosios &ldquo;E&scaron;erinės&rdquo; Naglių g.
Daugiau nei 1,5 km besitęsiančio tako pradžioje gėrėsimės pamario krantine, po to nersime pro dailų pu&scaron;yną, vėliau akį džiugins natūralios
spalvingos pievos, Tylos slėnis, beliks palypėti laiptelių taku ir mes jau kopose. Pakeliui nuo &Scaron;liaužiančių kopų pasigėrėsime marių peizažais,
kra&scaron;tovaizdžio įvairovę praturtina Baltosios, Pilkosios kopos, o nuo pačios Parnidžio kopos jums atsiskleis viena gražiausių ir įspūdingiausių Kur&scaron;ių
nerijos panoramų. Parnidžio kopa viena populiariausių lankytinų vietų Nidos apylinkėse. Žavesio suteikia ant &scaron;ios 53 m kopos vir&scaron;utinės terasos
įrengtas įdomus 12 m auk&scaron;čio Saulės laikrodis.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Parnid%C5%BEio_kopa" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Parnidžio pažintinis takas

Pervalka. Mažiausias Kur&scaron;ių nerijos kurortas (nuolat gyvena apie 20 žm.). Vietovės i&scaron;skirtinumas
&ndash; stipraus vėjo smėlio audros, kurios kartais baigdavosi i&scaron;tisų gyvenviečių užpustymu.
Traukdamiesi nuo pustymo, vietiniai kur&scaron;iai namus i&scaron;ardydavo, persivilkdavo ir statydavo naujoje
vietoje. Taip ir prigijo Pervalkos pavadinimas. Nors, kitas paai&scaron;kinimas, kad seniau &scaron;i vietovė
&bdquo;pervalku&ldquo; vadinta, kur žvejai temdavo laivus nuo marių iki jūros ir atvirk&scaron;čiai.... Gyvenvietę
puo&scaron;ia senieji žvejų gyvenamieji mediniai namai su dvi&scaron;laičiais čerpių, nendrių stogais. Pamary
dvi nedidelės prieplaukos, molas. Turistus vilioja Bir&scaron;tvyno rago apžvalgos aik&scaron;telė, Agilos
įlanka, paplūdimys, Žirgų rago &scaron;vyturys.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Pervalka" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Pervalka

Vecekrugo kopa (Senosios smuklės). Auk&scaron;čiausia kopa Kur&scaron;ių nerijoje (67,2 m). Trąsa iki kopos vir&scaron;aus tęsiasi daugiau nei kilometrą, tačiau
neprailgsta. Pradžioje gėriesi paunksniniu girios masyvu, vėliau aplink taką spiečiasi kalnapu&scaron;ių kerai, o kylant auk&scaron;tyn vis daugiau atsiveria
panoraminių vaizdų. Įspūdingi Kur&scaron;ių nerijos vaizdai užburia bet kuriuo sezonu &ndash; tiek vasarą, tiek žiemą, tiek bundantį pavasarį. Dar keletas
akimirkų ir jūs jau vir&scaron;uje, kur įrengta apžvalgos aik&scaron;telė. Čia laikas tarsi sustoja, besigėrint nuostabiu reginiu į Kur&scaron;ių marias rytuose, Baltijos jūrą
vakaruose, neaprėpiamus smaragdinio žalumo Nidos bei Preilos pu&scaron;ynus, marių pakrantės Bulvikio ragą, tarsi i&scaron; pauk&scaron;čio skrydžio atsiveriančiais
smėlio takų i&scaron;raižytais mi&scaron;ko gojeliais. Senųjų kur&scaron;i&scaron;kių tarmė &ldquo;vece&rdquo; &ndash; senas ir &ldquo;kruogs&rdquo; &ndash; smuklė, primena kopos papėdėje pamėgtą senąją
smuklę. Tad vietiniams nieko kito nebeliko, kaip tą pavadinimą perkelti į kopos vir&scaron;ūnę &ndash; &ldquo;Vecekruogs&rdquo;.
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Vecekrugo_kopa" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Vecekrugo kopa (Senosios smuklės)

&Scaron;iandien mes kalbėsime apie tai, ką pirmiausia reikėtų įsidėti į savo lagaminą prie&scaron; kelionę. Nepriklausomai nuo to, ar planuojate ilgą atostogų kelionę ar trumpą verslo kelionę, tinkamas pasiruo&scaron;imas ir atsargumas gali labai palengvinti jūsų kelionę ir padėti i&scaron;vengti daugelio problemų kelyje.
&nbsp;
Pirmiausia svarbiausia yra dokumentai. Įsitikinkite, kad turite visus reikalingus kelionės dokumentus: pasą (jei keliaujate į užsienį), skrydžio bilietus, vie&scaron;bučio rezervaciją ir, jei reikia, vizą ar kitus leidimus. Gera idėja yra turėti jų kopijas saugykloje internete arba fizinėje vietoje atveju, jei prarandate originalus dokumentus.
&nbsp;
Antra, ne mažiau svarbu yra pinigai ir kreditinės kortelės. Įsitikinkite, kad turite pakankamai vietinės valiutos arba galite lengvai gauti pinigų i&scaron; bankomato. Taip pat svarbu turėti keletą skirtingų kreditinių kortelių, nes viena i&scaron; jų gali būti atmesta arba neveikti dėl techninių problemų.
&nbsp;
Trečia, būtiniausios asmeninės higienos priemonės. Tai apima &scaron;ampūną, dantų pastą, skustuvą, muilą ar du&scaron;o želė, taip pat deodorantą. Jei vartojate tam tikrus vaistus ar esate alergi&scaron;ki tam tikriems produktams, užtikrinkite, kad turite pakankamai atsargų su savimi.
&nbsp;
Ketvirta, medicininės priemonės. Nors tikimybė, kad jums prireiks medicinos pagalbos kelionės metu, yra maža, geriau būti pasiruo&scaron;usiam. Ne&scaron;iokite pagrindinius vaistus nuo galvos skausmo, pilvo sutrikimų, alergijų ir kitų dažnų sveikatos problemų. Taip pat verta įsigyti kelionės draudimą, kuris galėtų padengti medicinos i&scaron;laidas ir kitas nepageidaujamas i&scaron;laidas.
&nbsp;
Penkta, tinkama kelionių apranga. Atsižvelgiant į kelionės vietą ir klimatą, pasirūpinkite tinkama apranga. Tai gali būti drabužiai įvairioms oro sąlygoms: lengvi drabužiai kar&scaron;tu oru, &scaron;ilti drabužiai vėsiai, galbūt lietui atsparūs drabužiai ir pan. Be to, neatsilikite nuo tinkamos avalynės, ypač jei planuojate daug vaik&scaron;čioti.
&nbsp;
&Scaron;e&scaron;ta, elektroniniai įrenginiai ir jų įkrovikliai. Įsitikinkite, kad turite pakankamai baterijų įkroviklių ir adapterių jūsų telefonui, plan&scaron;etiniui, fotoaparatui ir kitoms elektroninėms priemonėms. Tai ypač svarbu ilgų skrydžių metu arba jei ketinate būti nuolatos judėjime.
&nbsp;
Galų gale, ne mažiau svarbu yra lengvas pateikimas. Tai gali apimti vandenį, užkandžius, ką nors valgyti skrydžiui ar kelionei, taip pat pagrindinius higienos produktus, pvz., rank&scaron;luosčius ar dezinfekavimo servetėles.
&nbsp;
Visi &scaron;ie punktai gali skirtis priklausomai nuo jūsų kelionės pobūdžio, tačiau tai yra pagrindiniai dalykai, kuriuos reikėtų įsidėti į savo lagaminą pirmiausia. Svarbiausia &ndash; i&scaron; anksto planuoti ir užtikrinti, kad turėtumėte viską, ko jums gali prireikti, kad jūsų kelionė būtų kuo malonesnė ir be rūpesčių. Sėkmingų kelionių!

Ką įsidėti į kelionės lagaminą?

Gdanskas. Tai Hanzos pirklių miestas, nuo seno garsėjantis didingais arcitektų, menininkų ir juvelyrų darbais. Žavesio nestokoja gotikos, renesanso bei manieristinio stiliaus Ilgosios prekyvietės statiniai, valdžios rūmai &ndash; Rotu&scaron;ė, tikinčiųjų panteonas &ndash; &Scaron;v.Marijos bazilika, bei turistų numylėta Motlavos upės krantinė su legendiniu &bdquo;Kranu-gerve&ldquo;, grūdų sandėliais, &bdquo;Duonos&ldquo;, &bdquo;Alaus&ldquo;, &bdquo;&Scaron;v.Marijos&ldquo; vartais, bok&scaron;tais ir daugybe restoranų....
&nbsp;
&nbsp;
Pirkliams leidus, sužinosime kodėl Dancig buvo vadinamas &bdquo;Europos grūdų svirnu&ldquo;, i&scaron; kur atsirado &bdquo;Neptūno&ldquo; fontanas - miesto ir jūros simbolis, kam reikalingi reprezentaciniai &bdquo;Auksiniai&ldquo; &bdquo;Auk&scaron;tieji&ldquo;, &bdquo;Žalieji&ldquo; miesto vartai, bei prabangūs pirklių brolijos &bdquo;Artūro dvaro statiniai&ldquo;.... Lankantis Gdanske, būtų nedovanotina ne tik pasigėrėti auksu spindinčia pirklių namų ir gatvelių puo&scaron;yba, bet ir paragauti legendomis apipinto &bdquo;Auksinio vandens&ldquo; (Goldwasser).
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Gdanskas#/media/Vaizdas:Danzig_Partie_am_Krahnthor_(1890-1900).jpg" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Gdanskas

Plaukimas ežerais (Auk&scaron;taitijos nacionalinis parkas). Plaukiama kanojomis po 4 asm. Plaukimo metu instruktorius-gidas supažindins su 5 ežerais juos jungiančiomis upėmis (Ežerai - Baluo&scaron;as, Baluo&scaron;yk&scaron;tis, Sravinaitis, Asėkas, Linkmenas. Upės &ndash; Srovė, Skriogžlė, Almaja, Asėka). Susipažinsite su vyraujančia &nbsp;augmenija, saugomomis žuvų, gyvūnų ir pauk&scaron;čių rū&scaron;imis.
Aplankysime Baluo&scaron;o akį (ežeriukas Ilgasalėje), &Scaron;uminų kaimą, atsipūsime ir lepinsimės maudynėmis Ginučių vandens malūno srovėse. Pakeliui pietausime, i&scaron;bandydami kra&scaron;to firminės žuvienės skonį. Plaukimo pabaigoje priimsite krik&scaron;tą ant simbolinio Baltų deivės piliakalnio &ndash; Ladakalnio, o kelionę užbaigsime besižvalgydami nuo legendinio Ginučių piliakalnio.
Programą rasite čia: Programa <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Auk&scaron;taitijos_nacionalinis_parkas#/media/Vaizdas:Paluse_Lusiai_lake.jpg" target="_blank" rel="noopener">Nutraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Plaukimas ežerais (Aukštaitijos nacionalinis parkas)

Etnografinis &Scaron;uminų kaimas. Auk&scaron;taitijos nacionaliniame parke yra nemažai etnografinių vietovių, apipintų legendomis, apsuptų gamtos grožiu ir į akis krentančia unikalia kaimo architektūra.
Pusiasaly prie Baluo&scaron;o ežero, apsuptas mi&scaron;kų, stūkso padrikasis 13 senųjų sodybų &Scaron;uminų kaimas, skaičiuojantis ne vieną &scaron;imtmetį. Kaimo pastatai statyti laisvai, kaimo vidurinėje dalyje yra pirkios ir svirnai, toliau tvartai, atokiau &ndash; kartu statyti kluonai. Autenti&scaron;kos dūminės pirtys stovi paežery. Pastatai statyti vien i&scaron; pu&scaron;inių rastų, ant akmeninių pamatų. Lig &scaron;iol kaimo gyventojų dauguma - &Scaron;uminai. O, įddomiausia, kad &Scaron;iame kaime buvo filmuojamas garsusis Lietuvos kino studijos filmas &bdquo;Tadas Blinda&ldquo;. Čia sužinosite, kodėl būtent &scaron;i vietovė buvo pasirinkta filmo kūrybai, kaip čia gyveno ir ką veikė aktoriai ir kas i&scaron;likę iki mūsų laikų...
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/&Scaron;uminai#:~:text=&Scaron;uminai%20&ndash;%20etnografinis%20kaimas%20Utenos%20rajono,%2C%20kartais%20&ndash;%20toliau%20nuo%20kelio">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Etnografinis Šuminų kaimas

Ginučių vandens malūnas. Pirmasis malūnas įrengtas dar XVIa. XIXa. perstatytas, prie&scaron; tris de&scaron;imtmečius rekonstruoti statiniai ir senovinė įranga. Tai Auk&scaron;taitijos nacionalinio parko simbolis, svarbus turistinis objektas, valstybės saugomas paminklas.
Apart, parke esančių dar &scaron;e&scaron;ių malūnų, tik Ginučių i&scaron;saugojo unikaliąją autenti&scaron;ką įrangą. Ekskursiją praturtina ir antrame malūno auk&scaron;te, pastogėje, veikianti ekspozicija &ndash; &bdquo;Duonos kelionė nuo grūdo iki stalo&ldquo;. Sakoma, čia dažnai apsilanko net pats Ginučių malūno velnias..., tad nepraleiskite progos ir jūs...
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ginučių_vandens_malūnas">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Ginučių vandens malūnas

Ginučių piliakalnis. Pilikalnis stūksantis tarp Linkmeno ir Ūkojo ežerų, pripažintas archeologijos paminklu. Tai net ne vienas, o dviejų piliakalnių kompleksas, perskirtas nedidelės lomos. Auk&scaron;ti, statūs &scaron;laitai ir pakankamai plati aik&scaron;telė byloja, kad čia kažkada buvo svarbi ir prie&scaron;ams sunkiai įveikiama pilis. Nors XVa. naikinta Livonijos ordino. Manoma, kad nuo žodžio &bdquo;gintis&ldquo; ir kilo vietovės pavadinimas &bdquo;Ginučiai&ldquo;.
Akivaizdu, kad jos įkūrėjams ir valdovams buvo nesvetimas ir tam tikras meni&scaron;kas polėkis, nes nuo kalno atsiveria didingas aplink tyvuliuojančių ežerų vaizdas. Manoma, kad ant Ginučių piliakalnio įsikūrusioje tvirtovėje lankėsi pats karalius Mindaugas! Piliakalnyje rasta lipdytinės keramikos liekanų, taip pat ir IX&ndash;X a. arabų monetos - teigia, kad žmonių bendruomenės čia gyventa jau gerokai ank&scaron;čiau, o Lietuvos didžiosios kunigaik&scaron;tystės sostine tapus Vilniui, Ginučiai buvo viena i&scaron; svarbiausiu pilių, saugojusių sostinę nuo antpuolių i&scaron; &scaron;iaurės pusės. <a class="ytp-share-panel-link ytp-no-contextmenu" href="https://youtu.be/MdwjvErds9g" target="_blank" rel="noopener" aria-label="Share link">https://youtu.be/MdwjvErds9g</a>
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ginučių_piliakalnis#/media/Vaizdas:GinuciaiCastlehill001.JPG">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Ginučių piliakalnis

Ladakalnis. Geomorfologinis gamtos paminklas (kalnas 176 m vir&scaron; jūros lygio) nuo kurio vir&scaron;ūnės matosi net &scaron;e&scaron;i tarp mi&scaron;kingų vietovių tyvuliuojantys ežerai: Ūkojas, Linkmenas, Pakasas, Asėkas, Alksnaitis ir Alksnas. Kalno vir&scaron;ūnėje auga ąžuolas, įrengta erdvi apžvalgos aik&scaron;telė. Jau &scaron;iais laikais gimė įdomus paprotys į kalno vir&scaron;ūnę užne&scaron;ti akmenukų ir palikti prie vir&scaron;ūnėje augančio ąžuolo. Tai greičiausiai lėmė kai kurių tyrinėtojų spėjimai, kad pagonybės laikais ant &scaron;io kalno buvo aukojamos aukos deivei Ladai ir esą nuo jos, o ne nuo ledo kilo jo pavadinimas &ndash; Ladakalnis. Kas galėtų paneigti, kad ir &scaron;ių laikų žmonės aukodami deivei Ladai &scaron;tai tokias simbolines dovanas slapčia tikisi jos palankumo. Su pačiu Ladakalniu ir jo apylinkėmis siejama ir daugiau įvairių padavimų bei legendų, kurias būtinai sužinosite...
&nbsp;
<a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Ladakalnis" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Ladakalnis

Senovinės bitininkystės muziejus. Auk&scaron;taitijos nacionalinio parko pasididžiavimas &ndash; garsusis Stripeikių bitininkystės muziejus (įkurtas 1984 m.). Čia ne tik galima i&scaron;vysti įvairiausių senovinių avilių, bitininkystės įrankių, sužinoti apie bičių produktus, susipažinti su bitininkystės istorija Lietuvoje, bet ir sudalyvauti įdomiose edukacinėse programose (pvz. Medaus degustacijos, Meduolių kepimo, &ldquo;Pažink bites saldžiai&rdquo;, &ldquo;Saldu gardu kaip du medu&rdquo; ir pan.). Tam, kad lankytojas pasijustų ypatingai, parinkta netgi atitinkama aplinka: Pirkioje pasakojama, kaip nuo seno sugyveno bitės ir žmonės, Svirne atskleidžiamos bičių &scaron;eimos paslaptys, Austėjos klėtelėje laukia kvapniosios žinios, Tvarte pristatomi bitininkų džiaugsmai, Kluone bičių dūzgės&hellip; <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Senovinės_bitininkystės_muziejus#/media/Vaizdas:Senovinės_bitininkystės_muziejus.jpg">Nuotraukos &scaron;altinis: Bitininkystės muziejus</a>

Senovinės bitininkystės muziejus

&Scaron;ilini&scaron;kių (Ginučių) apžvalgos bok&scaron;tas - tai pirmoji apžvalgos aik&scaron;telė Lietuvoje, įrengta ant mobiliųjų telekomunikacijų anteninio bok&scaron;to. Nuo 30,5m auk&scaron;čio apžvalgos aik&scaron;telės, pakilusios vir&scaron; medžių vir&scaron;ūnių pasigėrėsite žalsvais laukų ir mi&scaron;kų kilimais, keleto ežerų melsvais dauburiais, ar tiesiog, kvapą gniaužiančiais horizonto toliais.. <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/&Scaron;ilini&scaron;kių_kra&scaron;tovaizdžio_draustinis#/media/Vaizdas:Lithuania_Ladakalnis.jpg" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Šiliniškių (Ginučių) apžvalgos bokštas

Mindūnų (Labanoro) apžvalgos bok&scaron;tas. Buvęs auk&scaron;čiausias apžvalgos bok&scaron;tas Lietuvoje iki 2019m, &scaron;iuo metu nusileidžiantis tik Bir&scaron;tono. Architektūri&scaron;kai akiai maloni 36 m auk&scaron;čio metalinė konstrukcija, su jos vir&scaron;utinėje dalyje esančia platforma į kurią veda vir&scaron; dviejų &scaron;imtų laptelių, tikras jėgų i&scaron;bandymas kvapą gniaužiančių vaizdų i&scaron;tro&scaron;kusiam keliautojui. Čia galimybė i&scaron; pauk&scaron;čio skrydžio apžvelgti Labanoro regioninio parko kra&scaron;tovaizdį, mi&scaron;kus, Siesarčio hidrografinį draustinį bei vaizdingiausią Auk&scaron;taitijoje Lakajų kra&scaron;tovaizdžio draustinį, kuris driekiasi mi&scaron;kingų kalvų apsuptais Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerų duburiais, apipintais unikaliais pusiasaliais, salamis ir kitomis gamtos vertybėmis. <a href="https://lt.wikipedia.org/wiki/Mindūnų_apžvalgos_bok&scaron;tas#/media/Vaizdas:Mindūnų_bok&scaron;tas.jpg" target="_blank" rel="noopener">Nuotraukos &scaron;altinis: Wikipedia</a>

Mindūnų (Labanoro) apžvalgos bokštas

<div class="mx-auto px-4 py-8 bg-gray-100 bg-opacity-70 rounded shadow-xl">
<div class="overflow-x-auto">
<div class="text-gray-700 whitespace-pre-wrap">
&Scaron;iame įra&scaron;e aptarsime svarbiausius patarimus saugiai kelionei užtikrinti. Saugumas yra pagrindinis dalykas, kurį turėtų įsivertinti kiekvienas keliautojas, norintis mėgautis savo kelione visapusi&scaron;kai. &Scaron;tai keletas naudingų patarimų, kaip padidinti savo kelionės saugumą:
&nbsp;
Planuokite i&scaron; anksto: Prie&scaron; i&scaron;vykdami į kelionę, svarbu atidžiai suplanuoti savo mar&scaron;rutą ir apsvarstyti galimas rizikas. Gerai organizuota kelionė su ai&scaron;kiai nustatytais vietovės punktais ir alternatyviais mar&scaron;rutais gali padėti i&scaron;vengti neplanuotų situacijų.
&nbsp;
Saugokite savo dokumentus: Nesine&scaron;iokite su savimi daugiau dokumentų, nei būtina. Rekomenduojama turėti tik kopijas ir palikti originalius saugioje vietoje. Taip pat naudinga turėti skaitmeninius dokumentų kopijas saugiose elektroninėse laikmenose.
&nbsp;
Eikite į patikimas apgyvendinimo vietas: Renkantis vie&scaron;bučius ar apartamentus, patikrinkite jų atsiliepimus ir įvertinkite saugumo lygį aplinkai. Pasitikėkite oficialiais vie&scaron;bučių tinklalapiais ar patikimomis kelionių agentūromis.
&nbsp;
Dėmesys vie&scaron;uosiuose transportuose: Keliaujant vie&scaron;aisiais transporto priemonėmis, būkite budrūs dėl savo asmeninių daiktų. Venkite rodyti brangiausių daiktų ar pinigų, kad nepatrauktumėte nereikalingo dėmesio.
&nbsp;
Susisiekimas su vietiniais gyventojais: Būtina laikytis vietinių įstatymų ir tradicijų, kad i&scaron;vengtumėte nesusipratimų ar galimų konfliktų. Gerbti vietinius papročius ir įpročius gali padėti jums jaustis saugiai ir priimtai.
&nbsp;
Atsargumas su maistu ir gėrimais: I&scaron;bandykite tik patikimas maisto ir gėrimų vietas, kurias rekomenduoja patikimi &scaron;altiniai arba vietiniai gyventojai. Vengti vandens i&scaron; neai&scaron;kių &scaron;altinių ir atidžiai plauti vaisius bei daržoves.
&nbsp;
Saugumas internete: Saugumo aspektai taip pat yra svarbūs internete. Venkite vie&scaron;ų Wi-Fi tinklų ir naudokite tik patikimus, &scaron;ifruotus interneto ry&scaron;io ta&scaron;kus. Nenaudokite banko kortelės ar asmeninės informacijos, naudodami nesaugius interneto ry&scaron;ius.
&nbsp;
Atsargiai su turistiniais atradimais: Lankydamiesi populiariuose turistiniuose objektuose, būkite budrūs dėl savo asmeninių daiktų ir vertingų daiktų. Saugokite savo fotografijas ir neįtraukite per daug asmeninių detalių į socialinius tinklus.
&nbsp;
Turėdami omenyje &scaron;iuos patarimus, galėsite sumažinti riziką ir mėgautis saugia kelione. Saugumas yra raktas į sėkmingą ir malonią kelionę, tad nebijokite pasirūpinti &scaron;iais aspektais prie&scaron; i&scaron;vykdami į savo svajonių kelionę.
</div>
</div>
</div>
<div class="footer-container py-16 mt-3 ">
<div class="container mx-auto flex flex-col items-center justify-center">
<div class="flex flex-wrap w-full justify-center mb-2 text-start footer_footer-links__hCx72">
<div class="w-full md:w-1/2 lg:w-1/4 mb-4 md:mb-0 text-text">
<div class="footer-link-items text-text">&nbsp;</div>
</div>
</div>
</div>
</div>

Saugi kelionė - gera kelionė!

&Scaron;iame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai pasiruo&scaron;ti kelionei į kalnus, pavyzdžiui, į Zakopanės regioną arba Auk&scaron;tųjų Tatrų nacionalinį parką. Kelionė į kalnus gali būti ne tik džiugi ir nuostabi, bet ir i&scaron;&scaron;ūkių kupina, todėl svarbu tinkamai pasiruo&scaron;ti, kad būtų galima mėgautis kelione be jokių nepatogumų.
&nbsp;
Atitinkama apranga: Kalnai gali turėti labai skirtingas oro sąlygas, todėl svarbu pasirinkti tinkamą aprangą. Patogūs ir funkcionalūs drabužiai yra raktas į sėkmingą kelionę. Rekomenduojama dėvėti daug sluoksnių, įskaitant &scaron;iltus ir lengvus audinius, kad būtų galima prisitaikyti prie skirtingų oro sąlygų per dieną.
&nbsp;
Apsauga nuo saulės ir lietaus: Nepaisant to, ar yra saulėta, ar lietinga, svarbu pasirūpinti apsauga nuo saulės ir lietaus. Nepamir&scaron;kite, apsaugos nuo saulės kremo, akinių nuo saulės ir galvos apsaugos. Tai padės apsaugoti nuo per&scaron;alimo, nuovargio ir galimų odos problemų.
&nbsp;
Būkite pasiruo&scaron;ę netikėtumams: Kelionė į kalnus gali būti nepastovi, todėl svarbu turėti su savimi esminius daiktus, tokius kaip pirmosios pagalbos rinkinys, vandens atsargos, užkandžiai ir kompasas arba GPS įrenginys. Be to, rekomenduojama turėti su savimi mobilųjį telefoną su pilnai įkrauta baterija.

Kelionė į kalnus: Ko vertėtų nepamiršti?

&Scaron;iame straipsnyje aptarsime keletą patarimų, kaip taupyti keliaujant. Kelionės gali būti brangios, tačiau su teisinga planavimo strategija galima sutaupyti ne tik pinigų, bet ir mėgautis nepakartojama patirtimi be jokių finansinių rūpesčių.
&nbsp;
Planuokite i&scaron; anksto: Pirmasis žingsnis sutaupyti keliaujant yra kruop&scaron;tus planavimas. I&scaron; anksto nuspręskite kelionės datas ir i&scaron;siai&scaron;kinkite geriausius skrydžių ir vie&scaron;bučių pasiūlymus. Daugelis skrydžių ir vie&scaron;bučių siūlo geriausias kainas tiems, kas planuoja kelionę i&scaron; anksto.
&nbsp;
Ie&scaron;kokite pasiūlymų ir nuolaidų: Stebėkite kelionių pasiūlymus ir specialius nuolaidų kodus internete. Dažnai kelionių agentūros ir vie&scaron;bučiai skelbia nuolaidas savo oficialiuose tinklalapiuose ar socialiniuose tinkluose. I&scaron;naudokite &scaron;ias galimybes siekiant sutaupyti kelionės i&scaron;laidas.
&nbsp;
Keliaukite pirmadieniais arba viduryje savaitės: Skrydžių ir vie&scaron;bučių kainos dažnai būna pigesnės pirmadieniais arba viduryje savaitės, kai turistų srautas yra mažesnis. I&scaron;vengdami savaitgalio kelionių galite sutaupyti ne tik pinigų, bet ir i&scaron;vengti perpildytų vie&scaron;bučių ir lėktuvų.
&nbsp;
Mėgaukitės vietiniais patiekalais: I&scaron;bandykite vietinius restoranus ir maisto prekių parduotuves, kuriose galite i&scaron;sirinkti tradicinius patiekalus už prieinamą kainą. Tai ne tik sutaupys jums pinigų, bet ir leis i&scaron;bandyti autenti&scaron;ką vietinę virtuvę.
&nbsp;
Naudokitės vie&scaron;uoju transportu: Vietiniai vie&scaron;ieji transporto būdai dažnai yra pigesni nei taksi arba nuomotiniai automobiliai. I&scaron; anksto susipažinkite su vie&scaron;ojo transporto mar&scaron;rutais ir bilietų kainomis, kad galėtumėte sutaupyti kelionės metu. Dažnu atveju, vie&scaron;asis transportas būna kur kas patogesnis ir pigesnis nei keliavimas automobiliu ar taksi.
&nbsp;
I&scaron;naudokite nemokamus atradimus: Daugelis miestų siūlo nemokamas lankytinas vietas ir muziejus tam tikromis dienomis ar valandomis. Prie&scaron; keliaudami pasitikrinkite, ar galite nemokamai arba su nuolaida apsilankyti populiariuose objektuose.
&nbsp;
Pasirūpinkite savo asmeninėmis i&scaron;laidomis: Planuodami kelionę atsargiai įvertinkite, kiek pinigų reikės kasdienėms i&scaron;laidoms, tokioms kaip maistas, gėrimai, suvenyrai ir "atsipūtimo" veiklos. I&scaron; anksto suplanuokite biudžetą ir stenkitės laikytis numatytų i&scaron;laidų ribų.
&nbsp;
Sutaupydami kelionės i&scaron;laidas galite ne tik mėgautis savo keliais, bet ir turėti daugiau lė&scaron;ų kitoms kelionėms ar pramogoms. Būkite protingi, planuodami kelionę, ir nebijokite ie&scaron;koti būdų, kaip padaryti savo kelionę ne tik įsimintiną, bet ir ekonomi&scaron;ką.

Straipsniai

Rekvizitai

Apie mus

Tinklaraštis