Visiškai netoli Kirenijos (apie 7km), kalno šlaite, 220m virš jūros lygio, dunkso kadaise dydybe ir puošnumu garsėjęs Bellapais vienuolynas. Dar VII-VIIIa puldinėjant arabams, bizantiečių  kriščionys, buvo priversti slėptis ir ieškoti vietų kur statyti savo maldos namus, toliau nuo jūros pakrantės, kalnuose.

Taip, XIIa.pab. valdant Lusignanui buvo įkurta abatija, pašventinta Šv.Marijos kalno abatija, „Bellapais“ – „Baltoji abatija“, kurią valdė benidiktinai dėvintys baltus abitus... Abatijos sukaupti turtai leido architektūroje išreikšti tuo metu populiarų prancūziškąjį gotikos stilių, todėl prancūziškas vardas „Abbaje de la Pais“ – „Taikos abatija“. XIIIa.pab. valdant karaliui Hugh III, išstatytas šis kompleksas, kurio didžioji dalis išlikusi iki mūsų dienų.

Apgriuvę, bet vis dar didingi abatijos statiniai, mums byloja apie istorinius nuosmukius ir pakilimus. XIVa. užėmus genujiečiams, nors ir buvo suprantama „Bella Paese“ – „Graži žemė“, tačiau, vienuolynas išgrobstytas ir nuniokotas. XVa. atėjus į valdžią venecijiečiams, jis vėl atgavo savo galybę ir didybę. Po Venecijos valdymo atėjo sunkus ir nepakeliamas osmanų valdymo laikotarpis. Vienuoliai išžudyti, kas išliko kūrė šeimas, ūkius, aplink susiformavo miestelis, kuris statėsi iš vienuolyno statybinių akmenų...

Tik XIXa. atėjus britams, kompleksas buvo renovuotas, gražiai sutvarkytas. Pagrindinės patalpos perleistos armijai, įkurta ligoninė. Tačiau, britai nesaugojo, niokojo turtą, sienose yra išlikę net šaudymo skylių. XXa.pr. Kipro senovės objektų saugotojai vėl ėmėsi remontų.

Šiuo metu čia turistų mėgstamas objektas, su autentiška architektūra, unikalia istorija. Bellapais miestelis, išsidėstęs kalne dvelkia ramybe, čia norisi pasivaikščioti, pasėdėti vietiniame bare ir žinoma, niekur neskubėti...

www.politravel.lt