Kotoro įlanka, paprastai dar žinoma pavadinimu Boka Kotorska, yra vingiuota Adrijos jūros įlanka šiaurės vakarų Juodkalnijoje. Šis regionas buvo apgyvendintas jau Antikos laikais. Pakrantėse gausu gerai išlikusių viduramžiškų miestų, tokių kaip Kotor, Risan, Tivat, Perast, Prčanj, Herceg Novi, su gražia gamtine aplinka ir turistų traukos objektais.

Šv.Jurgio sala su vienuolynu    Dievo Motinos uolos sala su bažnyčia

Salos Kotoro įlankoje apipintos legendomis    Uolos saloje išlikę daug paveldo dirbinių    Dievo Motinos Uolos saloje

  Gamtinis ir kultūro-istorinis Kotoro regionas yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą jau nuo 1979 metų. Regionas apima dvi tarpusavy susijusias įlankas, esančias tarp kalnų, kurie pakylę beveik iki 1500 metrų. Šios vietovės istorinės vertybės yra sutvirtintų ir atvirų miestų architektūra, rūmai ir vienuolynų ansambliai, kurie harmoningai įsilieję aukštose uolėtose kalvose. Daugybė stačiatikių ir katalikų bažnyčių ir vienuolynų, šį regioną padaro ir piligrimų lankomu centru.

Kotoro įlanka įsispraudusi tarp kalnų    Transporto keltas Lepetane-Kamenari - vadinamas 5 min keltu

Nuo XIXa įkurti slaptieji uolų dzotai    Čia buvo laikomi gynybiniai kariniai laivai

  Kotoro įlanka išskirtina tuo, kad čia yra piečiausias Europos fjordas ir didžiausias natūralus uostas Viduržemio rytuose.

         Plaukiant galima ir pasivaišinti     Tręšnės, figos ir rakija - puikus derinys