Albanijos Alpės (Alpet Shqiptare) - taip pat žinomi kaip Prokletije (serbų kirilica : Проклетије ; albanų k. : Bjeshkët e Nemuna; verčiami kaip „prakeikti kalnai“). Kalnų masyvas nuo Albanijos iki Kosovo ir rytų Juodkalnijos.

Aukščiausia Dinarų Alpių viršukalnė Jezerce 2694 m   Viršutiniuose Prokletje kalnų slėniuose susiformavę ežerėliai   Jezerce kalno masyvas

Ne veltui teigiama: Albanija – kalnų, erelių ir mercedesų šalis. Kalbant apie kalnus – 29 % šalies teritorijos išsidėtę daugiau nei 1000 m virš jūros lygio. Vieni įspūdingiausių - šiaurinėje Dinarų kalnų dalyje stūksantis Prokletje kalnynas.

Prokletje kalnų masyvas   Gjeravica aukščiausia Prokletje kalnų viršukalnė Kosove   Zla Kolata aukščiausia Prokletje kalnų viršukalnė Juodkalnijoje  

Prokletje didžiuojasi aukščiausia Dinarų alpėse viršukalne Jezerca (Maja Jezercë ) 2694 m, antra pagal dydį Albanijoje, septinta Balkanuose.  Viršukalnė apima Valbonės ir Šalos slėnius. Šis kalnynas apima Juodkalnijos ir Kosovo teritorijas, su viršukalne Zla Kolata 2 344 m Juodkalnijoje  ir aukščiausia viršūnė Kosove, Džeravica (Gjeravica) 2656 m. Džeravica yra antra pagal aukštį Dinarų kalnyno viršukalnė. Šis kalnynas sudaro natūralų pasienio ruožą su Albanija.

Prokletje kalnai rudenį   Kalnuose visuomet gyva gamta   Prokletje kalnų ežeras

Kalnynas susidaręs iš dolomitinės klinties. Viršutinėse plokštikalnėse susiformavą slėniai, kuriuose telkšo keli ežerėliai.

Prokletje nacionalinis parkas apima Juodkalnijos, Albanijos ir Kosovo teritorijas

Prokletije kalnų regionas etnografiškai ir sociologiškai labai įvairus. Čia nuo seniausių laikų įsikūrę daugelis albanų genčių (Hoti , Gruda , Kelmendi , Kastrati , Dukagjini , Shkreli , Shala , Nikaj , Krasniqi , Gashi ir Rugova). Šie pavadinimai tai pat nurodo jų geografines vietoves.

Dinarų Alpės (Prokletje kalnai) išsidėstę Juodkalnijos, Albanijos ir Kosovo teritorijose