Leža (alb. Lezhe) – tai albanų kovos prieš turkus simbolis. Būtent šiame krašte suvienijęs įvairias albanų gentis ir 1443 m nugalėjęs turkus legendinis albanų didvyris G.Skanderbegas tapo Ležos sąjungos valdovu ir išsivadavimo iš Osmanų valdžios vadu.

   

Čia 1468 m albanų valdovas buvo garbingai palaidotas po Šv.Mykolo katedros grindimis. Užėmus šią vietovę turkams, katedra buvo perstatyta į mečetę. Turkai, taip ir nerado Skanderbego kapo, net nenutuokdami, kad jis po maldos namais...

   
Komunistai, perėmę valdžią, nugriovė mečetę, minaretą ir pastatatas tapo Skanderbego mauzoliejumi (relikvine). Už memorialo matosi ilyrų laikų gynybinių įtvirtinimų likučiai. Tarp jų, apleistais takeliais galima kilti į kalną, kur stūkso legendinės Ležos pilies griuvėsiai. Kadaise, tai buvo viena iš svarbiausių pilių albanų nepriklausomybės karų kelyje. Iš Ležos pilies ugnies bei dūmų signalais buvo palaikomas signalinis ryšys tarp Rozafos ir Krujos gynybinių fortų, nes iki jų tiesiogiai tik po 33 km.

    
Nuo 2004 m. aplink senąjį Lissos Akropolį ir Skanderbego memorialą prasidėjo intensyvūs archeologiniai kasinėjimai. Tyrimų pagalba mokslininkai atskleidė hellenistinius, romėnų ir ankstyvuosius Bizantijos architektūros likučių bruožus, kapus ir kitus atradimus.

 

Šiandien Lezhë yra augantis miestas. Jis arti Shëngjin uosto, taip pat jo vieta nacionaliniame kelyje tarp Juodkalnijos sienos ir Šiaurės bei Tiranos į pietus tampa patrauklia vieta pramonei ir verslui.
Kalbant apie religiją, Leža turi katalikišką daugumą (70–80%) ir musulmonų mažumą (30–20%).