Keliamės į Albanijos pačią piečiausią dalį prie Jonijos jūros ir sveikinamės su saulėtuoju Sarandos kurortu.Čia iš tiesų, saulėtų dienų skaičius viršija tris šimtus! Saranda dar pristatoma kaip „Pietiniai Albanijos vartai“, esanti vos už keleto jūrmylių nuo Graikijos Korfu salos, su vienu svarbiausių šalies uostų.

Sarandos kurortas Lekuresi pilies fone   Sarandos uostas ir krantinė   Graikijos Korfu sala Lekuresi pilies fone

Saranda yra miestas su gilia istorija. Prieš kelis tūkstančius metų netoli Kaonijos sostinės Finiči, Illyrų Kaono gentis įkūrė dar vieną miestą – Onchesmus. Dėl savo artumo su sostine ir itin palankios geografinės padėties Onchesmus buvo ne tik pagrindinis Kaono uostas, bet ir vienas iš turtingiausių Senovės Illyrijos miestų. 1878 m. įvykus revoliuciniam sukilimui, miestas persikė;ė į Graikiją, tačiau sukilimą žiauriai slopino Osmanų imperijos karai. Miestas buvo grąžintas į Albaniją pagal Florencijos sutarties sąlygas.

Bet pasiaiškinkime, ką reiškia modernus miesto pavadinimas „Agia Saranda“? Iš graikų kalbos, miesto pavadinimas reiškia „Keturiasdešimt Šventųjų“. Tai siejama bizantišku vienuolynu, kuris buvo pastatytas Xa. ant kalno, o pati „Keturiasdešimties kankinių“ istorija pasižymi ypatingu žiaurumu.

Keturiasdešimties Šventųjų ikona   Altorius su Keturiasdešimt Šventųjų kankinių   Keturiasdešimties Šventųjų piktograma

Istorija vyko 323–324 m Imperatoriaus Lissiano valdymo metu. Imperatoriaus įsakymu keturiasdešimt legiono karių buvo suimti ir nehumaniškai kankinami dėl jų tikėjimo Kristumi. Žiaurūs legiono kariai juos baudė daužydami akmenimis, laikydami lediniame ežero vandenyje, trupindami kaulus, bet kareiviai buvo nepalaužiami. Tuomet, kankiniai buvo sudeginti, o pelenai išberti į upę. Manoma, kad toje vietoje ir išaugo legendinis vienuolynas, kurio griuvėsiai vis dar išlikę. Stačiatikių bažnyčia kiekvienais metais kovo 10 d. (22d kitu kalendoriumi) mini Keturiasdešimties Šventųjų kankinių pasiaukojimą tikėjimui ir atsisakymą tarnauti pagonių dievams. Keturiasdešimties Šventųjų Sebastijos kankinių piktograma laikoma Sarandos miesto globėja.

1912 m. buvo pasirašyta Albanijos Nepriklausomybės deklaracija. Tuo metu Sarandoje gyveno 110 gyventojų ir žinoma, neturėjo miesto statuso. Jau 1957 m Saranda skaičiavo 8,7 tūkst. gyventojų ir tapo rajono centru. 1991 m miesto gyventojų skaičius didėjo iki 15 tūkst., o pusė gyventojų buvo etniniai graikai. Šiuo metu Sarandoje apie 40 tūkst. vietinių gyventojų, tačiau vasarą skaičiai du-tris kartus didėja. Iškart po komunistinio režimo žlugimo, dėl kontinentinio klimato ir geros geografinės padėties, Saranda tapo vienu svarbiausių turizmo centrų Albanijoje.

Sarandos pakrantė   Sarandos pakrantė   Sarandos pakrantė

Šiandieninė Saranda yra tikrasis kontinentinės Albanijos Rivjeros lobis! Turizmas čia kelia pagrindinius ekonominis išteklius. Turizmo sezonas čia prasideda nuo gegužės vidurio ir trunka iki spalio pabaigos. 2012 m. Sarandoje pastatytas naujas modernus uostas pasiruošęs priimti kruizinius laivus savo terminale. Iš čia labai patogu vykti aplankyti Graikijos Korfu salą. Kasmet didėjant turistų srautams, Sarandos priemiestyje vykdomas projektas antrojo tarptautinio Albanijos oro uosto statybai. Be turizmo, svarbūs ekonominiai ištekliai yra žvejyba ir statyba. Galime pasakyti, kad per pastaruosius 10 metų Saranda tapo viena didelė statybvietė. Buvo pastatyta daugybė daugiaaukščių gyvenamųjų pastatų, daug viešbučių. Šiuo metu mieste daugiau nei šimtas viešbučių nuo dviejų iki penkių žvaigždučių, kurie laukia savo svečių!

Sarandos teritorijoje yra daug gamtinių objektų. Vienas iš jų yra Butrinto ežeras, įsikūręs 12 km nuo miesto. Tai vienintelė vieta šalyje, kur veisiamos ir auginamos midijos! Sarandos ir jos apylinkių restoranuose ir baruose visada galite išbandyti šias ir kitokias jūros gėrybės. O, gegužės mėnesį, prasidėjus sezonui, Sarandoje vyksta „moliuskų šventė“. Tai diena, kai visi miesto gyventojai ir svečiai gali atvykti į centrinę aikštę ir paragauti įvairių skaniausių moliuskų patiekalų. Tačiau, Saranda garsėja ne tik midijomis ir jūros gėrybėmis. Čia puikiai perteikiamas nacionalinių patiekalų paveldas, su vietinio paveldo kokybiškais gėrimais - rakija bei vynu. Tiek pačiame Sarandos kurorte, tiek aplinkinėse apylinkėse siūloma daugybė turistinių atrakcijų: išvyka į Graikijos Korfu salą, ekskursijos į Butrinto archeologinį parką, relaksas Ksamil paplūdimyje, pasiplaukiojimas pramoginiu laivu, apsilankymas Lekuresi pilyje albaniškoje vakaronėje, žygiai į kanjonus, pasivažinėjimai džip-safari, skrydžiai parasparniais ir t.t.  (Apie visa tai ir daugiau žr.str. skyr. „Jonijos Albanija“!)