Albanijos vėliava – raudoname fone juodas dvigalvis erelis.

 Albanijos vėliavos proporcijos: 5:7

Erelis paimtas iš Albanijos nacionalinio didvyrio Gregorijaus Kastrijoto (dar žinomo kaip Skanderbegas), XV amžiuje vadovavusio albanų sukilimui prieš Osmanų imperiją ir trumpam iškovojusiam nepriklausomybę (1443–1478), antspaudo. Spėjama, kad Skanderbego erelis paveldėtas iš Bizantijos imperijos herbo. Erelis turi 25 plunksnas, simbolizuojančias 25 metus, kuriuos Skanderbergas kovojo prieš turkus ir 25 Skanderbego surengus mūšius prieš juos.
1911 metais Dede Gjon Luli, būdamas su savo vyrais tarp dviejų frontų (su slavais ir turkais), šiaurės Albanijos Alpėse nuo Deçic viršūnės paskelbė Albanijos nepriklausomybę. Tai buvo pirmas kartas po 500 metų, kai buvo iškelta Albanijos valstybinė vėliava. 1912 m Vloroje Albanijos buvo oficialiai paskelbta nepriklausomybė. Albanijos Karalystės ir komunistinės Albanijos laikais buvo naudota vėliava labai panaši į dabartinę. Pirmojoje virš erelio buvo pavaizduotas Skanderbego šalmas, antrojoje – raudona žvaigždė su geltonu apvadu. Dabartinė vėliava oficialiai patvirtinta 1992 metų balandžio 7 dieną.
Tokią pačią vėliavą, kaip tautinę vėliavą naudoja Kosovo ir Makedonijos albanai.

 Albanijos herbas – vienas iš Albanijos valstybės simbolių, įteisintas 2002 m. liepos 31 d. Herbas sukurtas remiantis Albanijos vėliava.

Herbo proporcijos – 1:1,5

 Raudoname herbinio skydo centre juodas dvigalvis erelis. Virš jo – auksinis Skanderbego(nacionalinis Albanijos didvyris) šalmas, papuoštas ožio ragais.

Heraldiniu požiūriu herbas nėra tobulas dėl spalvinės išraiškos: juoda erelio spalva nėra tinkama prie raudonos skydo spalvos.