Tai viena didžiausių pilių Vidurio Europoje, 1993 m įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Pilis minima nuo XIII a. pr.

1241 m totoriai buvo užgrobę Vengriją, bet Spišas buvo vienintelė tvirtovė, kurios jiems taip ir nepavyko paimti. XVa karalius pilį valdyti pavedė grafui Imrichui Zapolskiui, kurio šeima atnaujino pilies vidų gotikos stiliumi ir pastatė koplyčią su zakristija. Šalia pastatė dar dvejus puošnius rūmus, kuriuose gimė Vengrijos sosto paveldėtojas Janas Zapolskis. Valdant Zapolskiams, pilis tapo reprezentacine rezidencija.

XVIa Spišas atiteko Habsburgams (Austrijos imperija). 1636 - 1939 pilis priklausė Čiakių šeimai, kurių valdymo pabaigoje pilis buvo negyvenama, nuniokota gaisro ir pamažu pradėjo irti.

Galiausiai po poros dešimtmečių čia pradėti vykdyti archeologiniai tyrimai ir įkurtas muziejus. Šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti tris pagrindines pilies dalis, pakilti į bokštą ir apžvelgti Spišo apylinkes iš viršaus. Pilyje jie susipažįsta su eksponatais, kurie vaizduoja senųjų laikų kalėjimą, karybą. Neretai čia galima pamatyti viduramžių amatininkus.

Kiekviena pilis turi savo vaiduoklių ne išimtis ir Spišas. Čia pasakojama, kad kiekvieną vidurnaktį pasirodo išprotėjusi didiko sesuo Jadvyga, kuri klaidžioja po pilį ir ieško savo pražudytos dukterėčios...