Levoča - Slovakijos viduramžių miestas, buvęs  prie Vengrijos ir Lenkijos prekybos kelio, todėl tapo klestinčiu prekybos centru. Po gaisro, vykusio XVIa, miesto veidas pasikeitė, įgijo Renesanso bruožų. Šiandien Levoča vis dar išlaikiusi savo senojo miesto bruožus.

Šiais laikais miestelis nėra didelis, bet jo centrinėje aikštėje yra antra pagal dydį bažnyčia Slovakijoje. Garsi ji ne vien savo dydžiu bet ir tuo, ką galima rasti viduje. Visų pirma tai aukščiausias medinis altorius pasaulyje, kuriam jau beveik 500 metų. Altorius įspūdingas ne tik savo dydžiu, bet ir meniškais drožiniais ir paveikslais su  šventųjų gyvenimo scenomis. Be rekordinio dydžio altoriaus, bažnyčioje yra dar dešimt kitų žavingų viduramžiškų altorių, XIVa tapybos ciklai ant sienų, kuriuos įdomu atidžiau paanalizuoti, nes pavaizduotos ten žmogaus dorybės ir nuodėmės. Viduje galima prisėsti ant savo legendą apie Baltąja ponią turinčio suolelio.

Šalia bažnyčios, aikštėje, yra dar renesansinė miesto rotušė ir gėdos narvas... menantis viduramžių bausmes. Apskritai, įdomu žiūrinėti ne tik , kas yra aikštėje, bet kas ir supa aikštė, t.y. istoriškai ir architektūriškai svarbūs pastatai, garsiosios Turzų giminės namas, į kurį atkreipia dėmesį ir tie, kurie niekad nėra girdėję apie vieną turtingiausių Levočos šeimų. Taip pat originaliu gotikiniu stiliumi išsiskiria garsiojo menininko Pavolo namas, savo istoriją turi ir kitoje gatvės pusėje esantys Svarstyklių namai, be kurių nė vienas rimtas prekybos centras negalėjo apsieiti. 

Senoji miesto dalis apjuosta didinga gynybine siena, kurios didžioji dalis išlikusi dar nuo XIIIa. Didžioji sienos dalis vėlesnių laikų miestelėnų perstatyta ir pritaikyta gyvenamiesiems būstams. Anais laikais šios sienos saugojo nuo nepageidaujamų svečių, o dabar saugo menamo karališko miesto viduramžių dvasią.