Didžiausias Pabaltijo kurortas prie Baltijos jūros. Kuroto sėkmę aktyvuoja gera geografinė padėtis: šalia Ryga, rami jūros įlanka, su šiltesniu vandeniu ir smėlio paplūdimiais.
Kurortas ištįsęs nuo Lielupės iki jūros, jau daugiau nei 200 metų tapęs Latvijos elito ir tutingųjų mėgstama pramogų ir poilsio vieta. Visa tai, skatino investicijas į išskirtinę infrastruktūrą ir ypatingą achitektūrą (pvz., unikalios medinės arcitektūros paveldą sudaro daugiau nei 400 pastatų).
Seniausioji Jūrmalos dalis yra Sluoka, kuri jau 1785 m. gavo miestelio, o 1878 m. – miesto teises. Slokos vystymąsi skatino 1896 m. pastatytas popieriaus fabrikas, kuris veikė iki XX a. dešimto dešimtmečio.
Nuo XIXa. žvejų gyvenvietės (dabar miesto dalys) Jūrmalos teritorijoje tapo kurortais. Kai kurių kurortų pradiniai (vokiški) pavadinimai pastebimai skiriasi nuo dabartinių: Melluži – Karlsbade, Dzintari – Edinburga.
Kemeriai iškilo 1838 m. kaip Rusijos imperijos valstybinis kurortas, dėl čia esančių mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkinių.
1920 m. kovo 2 d. Latvijos vyriausybė iš esančių gyvenviečių suformavo Rygos Jūrmalos miestą. 1946 m. pradžioje Latvijos SSR vyriausybė Rygos Jūrmalą įtraukė į Rygos sudėtį kaip atskirą rajoną, prie kurio 1949 m. prijungė Priedainę. Pagaliau 1959 m. lapkričio 11 d. Latvijos SSR AT Prezidiumas priėmė sprendimą dėl Jūrmalos miesto suformavimo, sujungiant Rygos miesto Rygos Jūrmalos rajoną, Sluoką ir Kemerius.