Didžiausias ežeras Tatrų kalnuose 1395 m aukštyje Rybi Potoko slėnyje. Prie ežero ant kalvos yra viena seniausių Tatrų kalnuose turistų tobelė (pavadinta Stanislovo Stašico vardu). Čia gali apsistoti alpinistai, turistai, keliautojai, planuojantys aplankyti ežerą supančias viršukalnes, kurios stūkso apaugę kedrų ir eglių sąžalynais, suraižytais šniokščių upių ir krioklių...
Žygį į Tatrų kalnų takais iki Morske Oko būtina pradėti kuo ankščiau ryte. Iki ežero reikia eiti kylančiu į kalną keliuku. Todėl, pirmyn iki ežero verta sėsti į arklių traukiamą vežimą ir taupant jėgas taip įveikti 9 km įkalnę. Grįžtant jau galite sau leisti pėsčiomis pasportuoti, aplankant šniokščiančios kalnų upės uolas bei krioklius.
Aplink ežerą eina puikiai sutvarkytas ir vaizdingas takas. Per pusantro valandos, skubant galima būtų apeiti visą ežerą. Tačiau, čia skubėti tikrai nereikėtų - unikali gamta, masyvūs akmenys ir uolos, tarytum užsnūdę žalioje kalnų pušaičių paklotėje, tylą skrodžiantys kalnų kriokliai, skaidrus ežero vanduo, jums tikrai paliks neišdildomų įspūdžių.
Ežero kitoje pusėje yra turistinis takas, kuris veda iki aukščiausios Lenkijos viršukalnės Rysy (2499m). Rekomenduoju šiam žygiui, pasirengti atitinkamai: suplanuoti ankstyvą starto laiką, turėti spec. aprangą, batus bei įrangą, laiko rezervą, įvertinti savo fizinį ir psichologinį pajėgumą.
Tačiau, tuo pačiu taku kiekvienam verta pasikelti dar 229 m aukštyn iki Juodojo ežero (1624m). Jeigu staiga atsirastų rūkas, neišsigąskite - jis dažnai greitai išssisklaido. Kaip ir lietus - kalnuose greitai užeina (kartais su griaustiniu), bet greitai ir praeina. O, tada jau oras ir vaizdai, tikrai nepalieka abejingų. Čia būtina prisėsti, sustabdyti laiką ir svaiginančiai gėrėtis... Nuo Juodojo ežero pakrantės terasų atsiveria didinga Tatrų panorama su Morske Oko ežeru apačioje.
„Morske oko“ (liet.k.„Jūros akis“) pavadinimas kilo iš senos legendos, kurioje pasakojama apie paslaptingus požemius ir urvus, kurie jungė ežerą su jūra. Tačiau, tai toli gražu, ne vienintelė legenda...