Nuo V a. pr. m. e. iki X a. šiuose kraštuose gyveno baltų gentys jotvingiai, galindai ir prūsai. Šias žemes esančias į rytus nuo Vyslos upės X a. pabaigoje užkariavo lenkų kunigaikštis Mieško I.

1226 m. Mozūrijos kunigaikštis Konradas pakvietė į Mozūriją kryžiuočius kovoti prieš prūsus ir jotvingius. Nuo XIV–XV a. šias, po jotvingių išnaikinimo ištuštėjusias vietoves, pradėjo kolonizuoti mozūrai ir lenkai. Dalis šių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1569 m. Liublino unijos priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei. XVIII-XXa. šio krašto žemes dalijosi Lenkija, Prūsija, Rusija, Vokietija....

Vienas garbingiausių lietuvių istorijos puslapių – du šimtmečius trukusios kovos su kryžiuočių ordinu. Būtent, šiuose kraštuose išlikę daugybė mums, lietuviams svarbių paveldo objektų bei vietovių verčia susimąstyti apie garbingą mūsų protėvių kovą už tautos laisvę ir išlikimą.

P.S. Kelionė į Šiaurės Lenkiją (Palenkė, Mozūrija, Varmija, Pamarys) rekomenduojama trims dienoms. Tačiau, atrenkant svarbesnius turizmo objektus bei vietoves galima susipažinti ir per dvi dienas. Pateiktų objektų aprašymas nėra baigtinis. Pagal individualius užsakymus, galima parengti pageidaujamą maršrutą.

Papildoma informacija: Tel.: +370 698 03302