Seinų pavadinimas kilo nuo Seinos upės. Seniausias žinomas įrašas, kuriuose minimi Seinai buvo 1522m, kada Žygimantas Senasis paskyrė kunigaikščiui Jonui Vyšniavieckiui, žemes, kuriose jis įsirengė dvarą. Be Vyšniovieckio ir jo sūnaus, Seinus kurį laiką savo žinioje turėjo Jurgis Chodkevičius, Slucko kunigaikštis, Mikalojus Sapiega, Jurgis Grudzinskas. Pastarasis, nusipirkes tas Žemes, o vėliau ir Seinų dvarą, XVIa. pabaigoje miestelyje pastatė šv. Jurgio bažnyčią. Jo laikais pasikeitė ir miesto pavadinimas - Jurjevas.

Seinai neatsiejami su rašytoju Antanu Baranausku, kuris čia buvo vyskupas (1897-1902m) ir čia atgulė amžino atilsio. 

1602 m Seinai užrašyti Vilniaus dominikonų vienuoliams. Jau 1619 m domininkonai mieste pastatė naują mūrinę bažnyčią. Seinų dominikonų bažnyčioje yra Dievo motinos skulptūra, pagarsėjusi stebuklais, pagaminta XVa. Teigiama, kad tokių pasaulyje tėra šešios.

1818 metais vyskupijos centras iš Vygrių buvo perkeltas į Seinus. 1826 metais įkurta dvasinė seminarija. Seinų kunigų seminarija dovanojo ne tik kunigų, bet ir rašytojų, knygnešių: A.Tatarę, M.Brundzą, M.Sidaravičių, Pr.Būčį, J.Totoraitį, M.Gustaitį, A.Šmulkštį- Paparonį.

Svarbu tai, kad seminarijos vadovybė netrukdė čia reikštis lituviškai dvasiai - čia savo tautins idėjas skelbė P.Kriaučiūnas, A.Radušis, V.Kudirka, J.Pranaitis ir kiti patriotiškai nusiteikę klierikai. Vėliau čia buvo įkurta slapta lietuvių klirikų draugija, kurioje jie mokėsi geriau kalbėti lietuviškai, platino lietuvišką spaudą, palaikė lietuvišką dvasią. Draugija, nors ir atėjus grėsmingesniems laikams, daugėjant lenkų seminarijoje vis tiek savo veiklos nebuvo nutraukusi. Ir nors vėliau seminarija buvo kuriam laikui perkelta, o paskui ir visai uždaryta, mieste visą laiką ruseno Lietuvybės židinys. 

SEINAI SENOJOJE FOTOGRAFIJOJE