Miestas, įkurtas XIIa. pab. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino įsakymu. 1323–1328 m. iš akmens riedulių ir plytų mūro pastatydinta mūrinė pilis, kuri ne vieną šimtmetį gynė kraštą nuo kryžiuočių, mongolų-totorių ir kitų užpuolikų.Tik Abiejų Tautų padalijimas 1795 m. nutraukė šio legendinio miesto gyvavimą.
Lydos pilis – aptvarinio (gardinio) tipo mūrinė pilis su dviem bokštais, vienais vartais.
Pilis statyta nuolaidžioje aukštumoje, kurią iš trijų pusių supo vandens perkasas, pilies rytinėje pusėje teka Lydajos upelis.
Lydos pilis – netaisyklingo keturkampio plano uždaras gynybinis ir gyvenamasis kompleksas. Pilies viršutiniuose aukštuose – gyvenamosios patalpos, tarp jų kareivinės, komendanto butas ir ūkinės patalpos.
Sienos kiautiniu būdu mūrytos iš lauko akmenų ir plytų, 12 m aukščio, 93,5 x 83,5 x 80 x 84 m ilgio, 2,5 m storio apačioje, 1,5 – viršuje.
Pilies vidaus aikštė buvo 81,1 m ilgio ir 78 m pločio. Pilies bokštai – keturkampiai, stovėjo šiaurės rytų ir pietvakarinėje pusėje.
Šiuo metu turistus traukia atrestauruota pilis, kuri puikiai perteikia viduramžių dvasią. Čia nuolat vyksta teatralizuoti viduramžių renginiai ir užsakomosios ekskursijos (pvz. „Jogailos ir Sofijos vestuvių“ inscenizacija). Iš kitų objektų galima paminėti Pranciškaus Skorinos paminklą, Dievo gailestingumo bažnyčią ...